Archyvas

Archive for 2007 rugpjūčio

Lietuvos prekinio ženklo belaukiant

Kol Lietuvos prekinio ženklo likimas įstrigęs tarp mūsų tėvynės ir London, Ontario teisininkų ir valdžios atstovų diskusijų, verta pasidomėti, kaip kitos šalis save pristato pasauliui. “Future Brand“ agentūros ataskaitoje “Country Brand Index“ Australija laikoma lydere šioje srityje.

Reklama

Kas važinės Vilniaus metro?

rugpjūčio 29, 2007 Komentarų: 5

Smagu, pamaniau, išgirdęs apie idėją Vilniuje statyti metro. Juk mums, lietuviams, mėgstantiems save lyginti su visais ir viskuo, būtų gera žinoti ir garsiai skelbti, kad neatsiliekame nuo Paryžiaus ar Londono. O gal ir spūstis Vilniaus keliuose sumažintų?! Visgi, atsiranda tokių, kurie siekia sugriauti “lietuvišką svajonę“ klausdami, ar sostinė turi pakankamai gyventojų, kad toks projektas atsipirktų. Atsakymą radau “Vilniaus Metro“ Interneto svetainėje.

Nežinau, ar tai oficiali informacija, ar tik “metro propaganda“, bet argumentas, siekiantis įtikinti metro būtinybe, labai įdomus. Ir vėl palyginimai. Interneto svetainėje pateikiami miestai, kurie nepabūgo statyti metro turėdami mažiau nei 1mln. gyventojų. Pirmasis – Stockholm su 700000 gyventojų. Antroje vietoje – Amsterdam su 730000. Žemiau sąraše – Oslo, Helsinki, Hannover, Rennes ir kiti. Atrodo lyg ir logiška mūsų sostinėje pradėti statybas žinant, kad Renne su 215000 gyventojų tokia iniciatyva nesigaili. Visgi, pamirštama, kad ne gyventojų skaičius, o jų tankumas lemia tokios transporto priemonės paklausą. Čia ir prasilenkia Vilniaus ir visų lyginamųjų miestų demografinė statistika. Štai Stockholm tankumas – net 4160 gyv./km(2), Amsterdam – 4459 gyv./km(2). Mažylis Renne talpina 4092 gyventojų kvadratiniame kilometre. Vilnius, deja, nesiekia net 1500!

Tos pačios svetainės “Dažnai Užduodamų Klausimų“ skiltyje radau ir dar išradingesnį argumentą. Siekiant atsakyti į klausimą “Ar Vilniuje pakankamai gyventojų, kad reikėtų statyti metro?“, rašoma:

“Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad Vilniaus miestas metro sistemai yra pernelyg mažas. Tačiau iš tiesų ne gyventojų skaičius sprendžia miestų bendruomenių sprendimą statyti metropoliteną. Daugelis Kinijos, Indijos ar Bangladešo miestų, turinčių po kelis milijonus gyventojų, net nesvarsto metro susisiekimo sistemos galimybės. Tuo tarpu daugelis Vakarų Europos miestų, turinčių po kelis šimtus tūkstančių gyventojų, jau kelis dešimtmečius naudojasi metropolitenu. Juk metropoliteno transporto sistemas turi beveik visos Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių sostinės. Priežastis paprasta: sostinė tarnauja ir aptarnauja ne tiktai savo zonos gyventojus, bet ir visą valstybę. Taigi metro reikalingumą Vilniuje lemia ne tik Vilniaus miesto, rajono apskrities, bet ir visos Lietuvos gyventojų poreikiai. Sostinė yra šios valstybės ekonominis, kultūrinis, mokslinis ir politinis centras ir čia savo poreikius tenkina ir kitų miestų, kaimų žmonės. Be to, metro poreikį lemia ir šalies ekonominis potencialas, gyventojų mentalitetas, savigarba, ambicijos bei gyvenimo tempas. Metro Vilniuje įmanoma pradėti statyti tik turint tam pasiryžimą. Didžiajai šalies gyventojų daliai šis pasiryžimas turi virsti ir politiniu sprendimu. Galima sakyti, metro tampa ne tik Vilniaus gyventojų, bet ir visos Lietuvos piliečių reikalu, jų požiūrio ir gebėjimo įvertinti esminius dalykus išraiška. Apsispręsdamas statyti metro, Vilnius, o kartu ir visa Lietuva, save pateikia kaip ambicingą, perspektyvią ir apie ateitį mąstančią sostinę ir, žinoma, valstybę. Paradoksalu, tačiau iš tiesų hamletišką metro buvimo klausimą lemia ne gyventojų skaičius, bet jų mąstymo kokybė. Taigi būdamas viena mažesnių Europos sostinių, Vilnius didiesiems kitų valstybių centrams gali prilygti savo planais ir užmojais.“

Išradingas atsakymas. Deja, ne į užduotą klausimą. Galima pamanyti, kad svarstome paminklo lietuvių mentalitetui, gal net naujo “pasaulio stebuklo“ statymą, o ne transporto priemonę mūsų sostinės gyventojams.

Kategorijos:Vilniaus Metro, Vilnius

“Lithuanian City of London Club“ vienyja perspektyviausius Lietuvių finansininkus

rugpjūčio 27, 2007 Komentarų: 1

Tik šiandien išgirdau ir maloniai nustebau sužinojęs apie dar šių metų pradžioje įkurtą “Lithuanian City of London Club“ Didžiojoje Britanijoje. Organizacija vienyja geriausiose Londono finansinėse institucijose dirbančius lietuvius, kviečia juos į formalius bei atsipalaidavimui skirtus renginius. Idėja, kuri gimė Lietuvos Ambasdoriui Jungtinėje Karalystėje Vygaudui Ušackui, be abejonės suvienys bent dalelę emigravusių Lietuvių.

Dar stažuodamasis Londone praėjusių metų vasarą, buvau priblokštas musų tautiečių priešiškumo ir pavydo vienas kitam. Toks elgesys – visiška priešingybė už Atlanto išvykusių emigrantų elgesiui. Manau mūsų ambasadorius, kuris ne vienerius metus pats praleido Jungtinėse Valstijose, o dabar prikaluso Londone esančiam “Keliautojų“ klubui, vadovaudamasis savo patirtimi sėkmingai padės naujai organizacijai tapti vieningumo simboliu ir užkrečiančiu pavyzdžiu ir kituose Britanijos Lietuvių bendruomenės sluoksniuose.

Estija – Baltijos šalių “laimės kūdikis“?

rugpjūčio 27, 2007 Komentarų: 1

Per praėjusias dvi savaites Estija, rodos, visa galva aplenkė savo Baltijos bendražyges. Anot zuokas.lt, Talinas buvo įvardytas kaip vienas iš penkių kūrybiškiausių Europos miestų, o Estijos premjeras – Andrus Ansip – „Foreign Direct Investment“ (fDi) žurnalo paskelbtas 2007 metų Europos žmogumi. Atrodo, laimės netrūksta Baltijos “skandinavams“. Visgi, dažnas užmiršta, kad kaip ir kiekvienam “laimės kūdikiui“, Estijai teko daug investuoti, kad gautų tokį pripažinimą. Galvodamas apie šį atvejį, prisiminiau Kanadiečio aktoriaus Monty Hall teiginį: “Tapau sėkmingu per viena naktį, bet tam užtrukau dvidešimt metų“.

Nusprendžiau pakapstyti giliau ir pamėginti suvokti iš kur toks Estijos populiarumas. Pasak vz.lt, fDi savo prakalboje apie Estijos premjerą teigia: „Mes esame labai nustebinti jūsų verslui palankios ekonomikos ir mokesčių politikos, kurios jūs siekėte savo kadencijos metu ir kuri prisidėjo prie labai patrauklios Estijos investicinės aplinkos kūrimo, įspūdingo BVP augimo, klestinčio eksporto ir technologinio meistriškumo“. Būtent “technologinis meistriškumas“ mane sudomino labiausiai, todėl nusprendžiau palyginti Lietuvos ir Estijos pastangas save pasauliui parodyti Internete.

Google.com įvedus žodį “Vilnius“, sąrašo viršuje puikuojasi “Vilnius City Municipality“ nuoroda. Protalas painus, tačiau informacijos jame nemažai. Ypač akcentuojamos investicinės galimybės ir prioritetinė “žinių ekonomikos“ sritis. Visgi, naršant, kyla itarimas, kad infomacija jau senokai nepapildyta, o ir dizainas – ne XXIa. stebuklas. Nėra ko stebėtis, šis portalais – tai senoji Vilniaus savivaldybės svetainė. Naujoji pasiekiama tik pačiam įvedus http://www.vilnius.lt ir pasirinkus angliškąją jos versija viršutiniame kairiąjame puslapio kampe. Nenuostabu, kad nesugebėdami pasauliui parodyti net tai, ką jau esame sukūrę, nesusilaukiame technologijų karaliaus vardo.

Šiek tiek žemiau Google paieškos rezultatų sąraše – “Vilnius: The capital of Lithuania“ turistams skirta svetainė. Čia – kur kas patrauklesnis dizainas, išsami informacija, įdomūs vaizdai.

Google.com paieškoje įvedus žodį “Lithuania“ apima neviltis. Geriausia, ką turime – Lietuvos aprašas Wikipedia enciklopedijoje bei “Lonely Planet“ sukurtas gidas. Sąraše įsimaišiusios nuorodos ir į dešimtmetį neatnaujintas Interneto svetaines apie Lietuvą.

Estijos veidas Internete – lyg po sėkmingos plastinės operacijos. Vienas iš pirmųjų Google rezultatų įvedus “Tallinn“ vardą – skaitmeninė Estijos sostinės versija (Digital Tallinn – city guide of the Capital of Estonia). Šioje svetainėje visas miestas pavaizduotas skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame kiekvienas skersgatvis papildytas 360 laipsnių fotografiniu vaizdu. Net nebuvus Taline, galima susidaryti puikų įspūdį apie miesto architektūrą, išplanavimą, bendrą kultūrinę dvasią.

Talino informacinis portalas be aiškiai į keturias kategorijas (gyventojui, turistui, investuotojui ir miesto administracijai) suskirstytų temų informacija yra pateikiama šešiomis kalbomis. Puikus svetainės dizainas ir išplanavimas neklaidina vartotojų, o paieškos žemėlapyje rėžimas – labai patogi priemonė pačiam rasti reikiamą informaciją.

Tarp estijos nacionalinės informacijos portalų, www.visitestonia.com (vėlgi pateikiamas šešiomis kalbomis) stebina savo išvaizdos lengvumu, stiliaus modernumu, bei informacijos aiškumu ir prieinamumu. Beje, portale naudojamas logotipas (kartu su visa “WelcomeToEstonia“ kampanija) – primasis iš Baltijos šalių visapusiškas bandymas sukurti vientisą, modernų ir patrauklų šalies įvaizdį.

Žinoma, reklaminiai triukai bei išsamūs informaciniai šaltiniai tai tik dalis Estijos sėkmės paslapties, tačiau sėkminga savireklama – tai lyg kabliukas, kuris gali suvilioti ir patyrusį užsienio žiniasklaidos žvejį.

Dažnai apgailestaujame, kad mūsų šalis nepakankamai žinoma, tačiau būtų naivu tikėtis kitokio rezultato, kuomet netgi tie, kuriems kyla noras aplankyti mūsų kraštą sunkokai randa naujausią ir išsamiausią informaciją Internete.

Neišgarsėkime dvigubais standartais!

Įsivaizduokite vasaros atostogų kelionę į šalį, kurios ekonomikos lygis dar nepavijo Lietuvos, o kainos – net dvigubai mažesnės. Smagu būtų paišlaidžiauti baruose, restoranuose, aplankyti keletą naktinių klubų neribojant savo finansinių resursų. Dabar mintyse nupieškite scenarijų, kuriame jums klubo padavėjos atneštoje sąskaitoje vienos nakties linksmybių rodoma kaina viršija tą, kuri netgi namuose būtų laikoma akiplėšiška. Kas kaltas? Tikrai ne kąsos klaida ar iškrepti rinkos dėsniai, o jūsų užsienietiškas veidas! Nejuokauju. Ar džiaugtumėtės sužinojęs, kad prie šalimais sėdėjusio staliuoko vietiniai už tas pačias pasalugas mokėjo net dvigubai mažiau? Ar liaupsintumėte aplankytą šalį ir jos kultūrą namie pasilikusiems draugams?

Deja, rašau ne papiktintas Ukrainos ar Baltarusijos barmenų, o netikėtai Vilniuje pabendravęs su vieno draugo pažįstamu – netoli Vilniaus Rotušės įsitausiusio naktinio klubo vadybininku. Anot jo, “pamatę užsienietišką veidą, ir kainas jam taikome užsienietiškas“. Suprantu, kad tokių atvejų tik vienetai (kol kas), visgi tokia apgaulė vyksta, o rezultatai – lyg didvyrio žygdarbiai pasakojami draugams. Jei nesusimąstysime, netruks įgysime neigiamą reputaciją ne tik Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje bet ir savo pačių krašte.

Kategorijos:Lietuva, Vilnius

Grįžti, negrįžti!?

rugpjūčio 23, 2007 Komentarų: 2

Vakar, “Veido“ žurnalistės paklaustas, ar baigęs studijas Harvardo Universitete grįšiu į Lietuvą, išdėsčiau, kad, be abejonės, anksčiau ar vėliau gyvensiu tėvynėje. Visgi, pasibaigus interviu, suvokiau, kad apie tai niekada giliai nemąsčiau, nepasvėriau už ir prieš, neapgalvojau, kuris variantas naudingesnis man, Lietuvai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad neieškosiu asmeninės naudos, ir tikrai keliausiu ten, kaip vienas mano draugas yra pasakęs, “kur man bus geriausia“, tačiau po išvažiavimo iš Lietuvos prieš penkerius metus, vis dažniau pagalvoju ir apie mūsų šalies poziciją pasaulyje, kaip aš galėčiau prisidėti prie jos pagerinimo, ar mano karjera, siekiai, ir, tikėkimės, pasiekimai būtų naudingesni šaliai man būnant čia ar užsienyje. Kitaip tariant, retkarčiais klausiu savęs, ar įmanoma suderinti asmeninius interesus ir tuo pačiu kelti Lietuvos reputaciją pasaulio scenoje. Manau, kad taip. Ir visai nesvarbu, kur būsiu, ar ką darysiu, tol kol mano mintys neapleis pasaulinės, o ne į nacionalinius rėmus įspraustos dimensijos. Bet jaučiu, jog leidžiuosi į beletristiką, todėl eisiu prie šio įrašo esmės:

Po interviu su “Veidu“, grįžęs į savo kabinetą Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, užklydau į “Vilnius – Europos Kultūros Sostinė“ Interneto svetainę. Ten aptikau genialią marketingo idėją – “Tapk Vilnius ’09 Ambasadoriumi“. Užpildžiau anketą, išliejau savo širdį apie meilę Vilniui ir gavau patvirtinimą, jog mano pavardė jau puikuojasi tarp šventės ambasadorių. Visgi, padaręs tokį “žygdarbį“, savęs paklausiau – kodėl aš iki šiol apie šią akciją negirdėjau? Kodėl nėra užsienyje besimokančių studentų domenų bazės, kurios pagalba žinios apie tokias kampanijas galėtų būti skleidžiamos pasauliniu mastu? Juk žmonės, kaip aš (besimokantys/gyvenantys užsienyje) būtų patys geriausi tokios idėjos skleidėjai pasaulinėje bendruomenėje. Šis informacijos tarpas ir atsakė į mano ankstesnį klausimą, ar būsiu naudingesnis čia, Lietuvoje, ar gyvendamas svetur? Taigi, mano gyvenimas, karjera ir pasiekimai bus naudingi Lietuvai (man gyvenant už tėvynės ribų) tik jeigu vyks abipusis dialogas: tarp tų kurie gyvena čia ir išvykėlių, kuriems informacija apie Lietuvą gali būti sunkiau pasiekiama.

http://www.culturelive.lt

vilnius09.jpg