Archyvas
Google Konkurso Tikslas – Roboto Nutūpimas Mėnulyje
Panašu, kad Google jau gyvena futuristinėmis idėjomis. Naujausio kompanijos paskelbto “Lunar X Prize“ knkurso tisklas – roboto nutūpimas Mėnulyje. $30 milijonų prizinis fondas atiteks dviems komandoms, kurios primos atras būdą nutūpti ant mėnulio paviršiaus, nufotografuoti matomus vaizdus ir atsiųsti surinktus duomenis į Žemę. Pirmosios vietos nugalėtojų komandai atiteks $20 milijonų vertės prizas, antriesiems – $5 milijonai.
Kompanijos vadovas Sergey Brin, kalbėdamas su žurnalistais, vylėsi, kad konkursas paskatins įvekti kosmoso iššukius greičiau nei tai galėtų padaryti valstybinės pastangos. Tiesa, įdomu ir tai, jog misijos neįvykdžius iki 2012-ųjų metų, prizinis fondas pradės mažėti.
Ketvirtadienį Google būstinėje Kalifornijoje norą dalyvavuti konkurse jau pareiškė 10 komandų. Tarp jų – Carnegie Mellon Universiteto robotikos profesoriaus William L. Whitaker vadovaujama komanda, keturis universitetus ir dvi aeronautikos kompanijas vienijanti komanda iš Italijos, bei po pasaulį išsibarščiusių inžinierių komanda, kordinuojanti savo pastangas Internetu.
Google konkursas – puiki proga savo gabumus pademonstruoti ir Lietuvos inžinieriams, tad užsiregistruokite ir pasistenkite, kad ir Lietuvos vėliava suplevėsuotų ant Mėnulio paviršiaus.
Platesnė informacija apie konkursą (siųskite kiekvienam pažįstamam mokslininkui ar inžinieriui)
Obama – Pasaulio Prezidentas?!
Amerikiečiai retkarčiais pajuokauja, kad dėl didžiulės JAV įtakos pasaulyje, šalies prezidento rinkimuose turėtų balsuoti kiekvienas šios planetos gyventojas. Panašu, kad Barack Obama rinkiminė kampanija, nors ir nesuteiks pasaulio elektoratui tokios privilegijos, prikaustys daugelio užsienio šalių gyventojų dėmesį ir paramą. Pagrindinė priežastis – kandidato kilmė bei vardas.
Štai praeitą savitę po Afrikos šalis keliavęs dabartinis JAV prezidentas George Bush’as pasijuto lyg atsidūręs Obama karštine kamuojamame krašte. Žinoma, Afrikiečių dėmesio netrūko ir jam, tačiau vos išlipus iš lėktuvo Tanzanijoje tapo akivaizdu, kad Obama rinkiminė kampanija jau senokai ištrūko iš nacionalinių rėmų. Tokiu susidomėjimu stebėtis neverta, kadangi Obama tėvas gimė Kenijoje, tad ir paramos ištroškusios Afrikos tautos tikisi, kad šiam kontinentui padės iš čia kilęs politikas.
Dar įdomesnis kuriozas – Japonijoje. Ten apie rinkimus išgirdę Obama miesto gyventojai, suvokę, kad Brack’o pergalė išlaisvintų 32000 gyventojų miestelį iš provicialios užmaršties, suskubo kurti Obama’i laimės linkinčias dainas, gaminti pyragaičius su kandidato atvaizdais bei pardavinėti “Aš Myliu Obama“ užrašais išmargintus marškinėlius.
Panašiai Obama pergalėmis džiaugiasi ir Indonezija, kurioje keletą metų pragyveno ir pats kandidatas. Kita vertus, vakarykščiai balsavimo rezultatai Wisconsin ir Hawaii valstijose rodo, kad ir šalies viduje Barack’ui paramos vis daugėja.
Fidel Castro Atsistatydina
Vos prieš kelias minutės Kubos sostinėje Havanoje išplatintame Komunistų Partijos laikraštyje “Granma“ buvo paskelbta, kad net 49 metus valdžioje išbuvęs Fidel Castro nebegrįš į šalies prezidento postą. Šalies vadovui paslaptingai sunegalavus bei prireikus keletos operacijų, Fidel laikinai pavaduoja brolis Raul. Prognozuojama, kad Vasario 24d. vyksiančioje Nacionalinėje Asamblėjoje jis ir bus nominuotas į prezidento postą.
Nuo Atkūrimo Prie Kūrimo
Nors Valstybę atkūrėme net prieš 17 metų, neretai vis dar žvalgomės į praeitį, kaltiname kelių sovietinių dešimtmečių padarytą žalą bei nepilnavertiškumo skatinami, bandome mėgdžioti pasaulyje labiau žinomas šalis. Be abejo, iš gerų pavyzdžių verta pasimokyti, visgi, laikas į save pažvelgti kaip į lygiavertę partnerę net ir galingiausioms pasaulio vertybėms. Laikas suvokti, kad kiekvienas iš mūsų gali ir privalo prisidėti prie savo šalies tobulinimo. Laikas nustoti tikėtis, kad Lietuvos valstybė ar jos valdžia, kaip Kalėdų Senelis, atneš gausybę gyvenimą saldinančių dovanų. Visada buvome, esame ir būsime darbšti tauta, tad pasitelkime kurybiškumą ir prieš beveik du dešimtečius išlaisvintą tautą paverskime į įdomiausią, linksmiausią, moderniausią bei turtingiausią pasaulio kampelį!
Vos metai liko iki atkurtos Valstybės pilnametystės. Pasistenkime, kad Lietuvos 18-asis taptu tautos brendimo kulminacija!
Obama Inercija
Jei atidžiai sekate JAV prezidento rinkimus, jau žinote, kad šiandienos balsavimas atnešė pergales dar trijose valstijose ir pirmą kartą suteikė neabejotiną laimėtų delegatų skaičiaus persvarą Barack Obamai. Įskaitaint dar keturias pergales praeito savaitgalio balasvimuose, Obamai palaiminimą jau suteikė 23 (iš 34 balsavusių) valstijos.
Primojo realaus juodaodžio (pusiau) kandidato į Prezidento postą šuolis į lyderio poziciją neįtikėtinas, o šio antradienio statistika – šokiruojanti: Obama, kovodamas su Hillary Clinton, laimėjo moterų simpatijas, surinko beveik identišką baltaodžių rinkėjų balsų skaičių bei nugalėjo tarp visų amžiaus grupių. Įspūdinga ir Obama kampanijos finansinė situacija: “Super Antradienį“ įrodęs savo išrenkamumą, kandidatas iš daugybės donorų per dieną vidutiniškai surenka apie 1 milioną JAV dolerių. Prie įspūdingo pasirodymo neabejotinai prisidėjo ir oficiali John F. Kennedy brolio Edward Kennedy bei buvusio JAV prezidento duktės Caroline Kennedy Schlossberg parama bei daugybės JAV politikų, šou verslo atstovų bei laikraščių išreikštas palaikymas.
Įspūdinga pergalių serija toli gražu nereiškia, kad kova tarp Clinton ir Obama jau baigėsi. Nors ir finansinių sunkumų kamuojamai bei problemų su rinkiminės kampanijos komanda turinti Hillary ir patyrė eilę pralaimėjimų, negalima nuvertinti Clinton šeimos patirties, politinio įžvalgumo bei sugebėjimo atsitiesti net iš sunkiausių situacijų.
Photo: about.com
Geriausia 2007-ųjų Fotografija
Šių metų Vasario 7-ąją World Press Photo fondas, įkurtas 1955-aisiais Amsterdame (Olandijoje), išleido kasmetinį geriausių pasaulio fotografijų sąrašą. Pirmoje vietoje – “Vanity Fair“ žurnalo, Britų fotografo Tim Hetherington fotografija, vaizduojanti Amerikiečių kareivį, besiilsintį Korengal slėnio bunkeryje Afganistane. Nemažiau įspūdingi ir atskirose kategorijose pagerbti foto darbai. World Press Photo geriausias metų fotografijas renka kasmet nuo fondo įkurimo datos.
Kodėl Neperkame Internete?!
Ar šiemet bent kartą apspirkote Internete? Jei gyvenate Lietuvoje, vos 6% jūsų į šį klausimą greičiausiai atsakėte teigiamai. Ši statistika ne iš piršto laužta, o “Eurostat“ tyrymo patvrtinta Lietuvos Interneto rinkos proporcija. Priežastis, Verslo Žinių teigimu, gyventojų “baimė pateikti savo kreditinių kortelių bei asmens duomenis.“ Visgi, Danijoje ar Didžiojoje Btitanijoje Internete apsipirkinėja virš 50% gyventojų. Sunku vienareikšmiškai neigti, kad Lietuviai – viena baigščiausių Europos tautų, kita vertus, manau, vertėtų apsvarstyti alternatyvias tokio “fenomeno“ priežastis.
Pirmiausia, esminė aktyvaus pirkimo sąlyga – pardavėjų egzistavimas Lietuvos Interneto rinkoje. Pasaulye dominuojantys amazon.com ar ebay.com prekybos tinklapiai pamažu veržiasi už JAV ribų. Amazon Interneto parduotuvė jau egzistuoja Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Ebay aukcionai veikia dvylikoje Europos šalių (tarp jų ir Lenkijoje). Apple savo prekes Internetu pardavinėja net šešiolikoje Europos valstybių. Akivaizdu, kad nė viena iš Interneto gigantų dar nepasiekiama Lietuvos, ar dar labiau Interneto vengiantiems Rumunijos ir Bulgarijos pirkėjams. Sveikintinos Lietuviškos level.lt ir shopsite.lt iniciatyvos, tačiau būtina steigti ir plėtoti daugiau Intrneto parduotuvių bei skatinti sėkmingų pasaulinių gigantų atėjimą.
Antra problema – atsiskaitymo būdai. Nepaslaptis, kad norint pirkti Internete, būtina turėti kreditinę ar debetinę kortelę. Deja, net ir plastikinės atsiskaitymo priemonės turėtojai susiduria su didelėmis problemomis. Mat, daugelyje pasaulio bei Lietuvos Interneto parduotuvėse priimamos tik “MasterCard“ bei “Visa“ kortelės. Lietuvoje populiarios (dėl sudarytų kliūčių įsigyti “MasterCard“ ar “Visa“) “Maestro“ bei “Visa Electron“ atsiskaitymo priemonės dažnai užkerta kelią apsiprikimui Internete. Galbūt ir geografinė padėtis nebūtų opi problema, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę, nevaržomas standartų, pirkti Lenkijos, Vokietijos ar Suomijos Interneto parduotuvėse.
Tikiu, kad ir kreditinių kortelių informacijos saugumas – reali problema, tačiau abejoju, ar sunkiai pamatuojamas baimės faktorius nusveria akivaizdžią Internete parduodamų prekių techninę bei geografinę prieinamumo dilemą.
Švietimo Eksportas
Nepaslaptis, kad JAV aukštojo išsilavinimo sistema – bene geriausia pasaulyje. Akivaizdu ir tai, kad valdant pavyzdingus Jungtinių Valstijų universitetus vadovaujamasi solidžiais verslo dėsniais. Štai už Harvard universiteto $34.9 miliardų biudžetą atsakingas žymus finansininkas Mohamed A. El-Erian, o pati švietimo įstaiga įregistruota korporacijos vardu. Įdomi ir dar viena tendencija: geriausi pasaulio universitetai pamažu imasi tarptautinių organizacijų vaidmens. Štai The New York Times rašoma, kad daugybė JAV universitetų jau siekia įkurti filialus šalyse, kurios patiria nemažai švietimo sistemos problemų. Artimieji Rytai – vienas populiariausių regionų. New York University jau 2010 metais planuoja atidaryti pirmajį liberaliųjų menų filialą Abu Dhabi (JAE) mieste. Jau ateinantį rudenį Michigan State University pradės darba Dubai (JAE) mieste. Galbūt ir Lietuvoje pravesrtų gero JAV universiteto filialo atsiradimas? Be akivaizdaus mokslo kokybės privalumo, tokios atstovybės įsikūrimas padėtų išvengti vizų bei kultūrinio šoko problemų, taip pat padėtų gerinti Lietuvos studentų anglų kalbos žinias. Kita vertus, užsienietiško švietimo invazija prisidėtų prie galimo nacionalinės kultūros naikinimo.
Taigi, ar verta laukti bei tikėtis dienos, kuomet Princeton universiteto vadovai pasibels į Vilniaus mero duris? Galbūt Lietuviams vertėtų pasimokyti iš JAV universitetų patirties ir patiems steigti naujo pobūdžio švietimo įstaigas. Geriausi pasaulio universitetai – privačios organizacijos, o vienas iš ankstyų jų steigimo paskatų – pelnas. Ne veltui metų mokslas elitiniuose JAV universitetuose kainuoja virš $45,000. Manau, kad sąlytis tarp verslininkiško požiūrio ir edukacinio idealizmo padėtų išjudinti beįsisenėjančią švietimo reformos problemą Lietuvoje. Kam laukti Harvardo atėjimo į Lietuvą jei patys galime tokį sukurti?!
Photo: New York Magazine
“Maxima LT“: Sėkmės Modelis
Pasak Delfi.lt publikuotos Vilmorus apklausos, UAB “Maxima LT“ – įtakingiausia Lietuvos bendrovė. Lyg ir nieko nuostabaus žinant, kad Nerijui Numavičiui turtingumu neprilygsta niekas, o Maximos prekybos centrų gausybe Lietuva ko gero greit aplenks net Jungtines Amerikos Valstijas. Visgi, žvelgiant iš globalios perspektyvos, tokie rezultatai neramina. Turtingiausių pasaulio miliardierių sąrašuose karaliauja technologijų ir finansų magnatai Bill Gates ir Warren Buffett, verslo pasaulį drebina milžiniški skaitmeninio pasaulio sandoriai. Kodėl Lietuvoje įtakingiausia laikoma technologijų bendrovė “Omnitel“ tesitenkina vienuolikta vieta?
Dažnai kalbame apie žinių visuomenę, inovacijų skatinimą, Saulėtekio Slėnį lyginame su Kaliforonijos technologijų fenomenu (Silicio Slėniu), tačiau pasaulio naujais išradimais toli gražu nestebiname (Lietuviškų lazerių neužmiršau). Štai Estija didžiuojasi “Skype“ sėkme, Suomija jau senokai džiugina Nokia telefonais. Norėtūsi ir Lietuviško “superkompiuterio“. Toli gražu nekritikuoju nacionalinių technologijų vystymo pastangų, tačiau tvirtai tikiu, kad neregėta “Maxima LT“ sėkmės istorija turetų tapti pavyzdžiu “ateities“ industrijose. Galbūt ir patiems “Maxima LT“ vadovams derėtų pasvarstyti technologijų verslo scenarijus siekant pažymėti mūsų šalį pasaulio inovacijų žemėlapyje.
Karolis BALČIŪNAS 