Ko Laukia Kandidatai?
Malavio Respublikoje valdančioji partija jau Spalio pabaigoje išsirinko savo kandidatą Gegužės 19 d. vyksiantiems prezidento rinkimams, Irane vienas kandidatas jau oficialiai pareiškė sieksiąs M.Ahmadinedžado posto Birželio 12 d., Indonezijoje Liepos mėnesį vyksiančių rinkimų kandidatų sąraše net trylika pretendentų, ko laukia Lietuvos ambicingiausieji? Mano nuomone – Dalios Grybauskaitės apsisprendimo.
Darius Varanavičius (Žurnalas “Valstybė“) taikliai pastebėjo, kad “daugelyje šalių, kuriose prezidento institucija yra politinės sistemos dalis, baigiantis vieno vadovo kadencijai, pretendentai į aukščiausiąjį šalies postą būna žinomi gerokai anksčiau“, o kandidatų pasirinkimo aiškumas – būtinas. Apmaudu, kad ekonominės krizės metu nevyksta vieša diskusija apie geriausius situacijos gerinimo sprendimus tarp sumaniausių šalies ekonomistų. Gaila, kad neturėsime pakankamai laiko įvertinti mažiau žinomų kandidatų asmenybių bei pilnai suvokti jų pasaulėžiurų. Visgi, lektynėse, kur nugalės tik vienas, o favoritė maždaug 40% tikslumu aiški, daugelis politikų mielau taptų nugalėtojos sajungininkais nei beprasmiškai eikvotų asmeninį politinį kapitalą keldami savo kandidatūrą.
Panašu, kad tokiems žygdarbiams, kaip Obama triumfas prieš nenuginčijama favorite vadinta Hillary Clinton laiko jau mažoka. Tad, kas rungsis dėl Lietuvos Prezidento posto? Viena ar visi?
Bet pas mus, Lietuvoje, prezidentas – tai tik menka dalimi politinė figūra. Eidamas savo pareigas negali atstovauti jokios politinės jėgos,jis tik privalo užsiiminėti užsienio politika bei palaikyti gerus santykius su ministrų kabinetu, parlamentu ir opozicija (tvirtinti įstatymus ir kitus sprendimus).
Gal šioje kadencijoje kiek įdomiau matomas reiškinys, kai prezidentinis asmuo daro šiokį tokį spaudimą sankcijomis dėl tam tikrų parlamento sprendimų. Bet čia panašiau atrodo į vieną figūra, kurios veiksmai yra priimami patarėjų, bet ne jo paties narsia valia.
Lietuvai prezidentas reikalingas tik tokioms kalboms sakyti kaip pasakė Sarkozy, savo tautai krizės akivaizdoje. Bet nei narsus, nei protingas žmogus revoliucinės veiklos prezidento poste nuveikti negali.
Mums reikia charizmatiško, įkvepiančio prezidento, kad pasitikėjimas mūsų šalimi augtų. Sunkmečio metu svarbiausias optimizmas.