Kur dingo geriausi lyderiai?

Tokį klausimą uždavė William (Bill) George prieš pradėdamas rašyti savo pirmąją knygą “Autentiška Lyderystė“ (“Authentic Leadership“). Atsakymas: gerų lyderių netrūksta; deja, jie dažnai neišrenkami į postus, kuriuose jų įtaka būtų naudingiausia visuomenei. Apie šį Harvardo Verslo Mokyklos (“Harvard Business School“) profesorių rašau ne šiaip sau. Vakar išklausęs jo paskaitos apie “Tikrąją Šiaurę“ (“True North“), naujausią jo knygą, pasijutau įkvėptas. Nors motyvacinių kalbėtojų “burtais“ nelabai tikiu ir stengiuosi mokytis iš daug pasiekusių žmonių gyvenimo istorijų, jo žodžiai skambėjo kaip patirties ir gerų idėjų kombinacija. O pati tema – aktuali ne tik Amerikos bet ir Lietuvos politinei arenai. Ypač artėjant Seimo ir Prezidento rinkimams.

Pagrindinė Bill George mintis – būtinybė nustoti vaikytis vien charizmatinių asmenybių ir stengtis ieškoti solidžių charakterių. Būtina vertinti ne vadovavimo stilių, o jo kokybę bei sugebėti pažvelgti į tai, kas slepiasi už asmeninio įvaizdžio. Pasak jo, šie dėsniai vis dažniau pritaikomi versle. Ne vienas didžiųjų pasaulio korporacijų vadovas pradeda suvokti, kad būtina išlikti autentišku ir ištikimu sau norint, kad asmeninė lyderystė būtų efektyvi ir ilgalaikė. Deja, politikams, George manymu, dar toli iki tokio supratimo. Nelson Mandela – HBS profesoriaus etalonas. Bill Clinton – dar vienas autentiškas lyderis. Deja, per pastaruosius kelis metus Amerikoje ir visame pasaulyje mažėja aiškiai matomų, tokio lygio veikėjų. Didžiausia problema – “dažnai geriausi ir protingiausi žmonės nenori ar bijo tapti politikais“.

Išklausęs Bill George kalbos, pagalvojau apie Lietuvą ir prisiminiau Valdo Adamkaus raginimą mūsų jaunimui įsijungti į politinį šalies gyvenimą. Jis teisus. Tai greičiausas kelias atrasti naujų autentiškų asmenybių.