Archyvas

Archive for the ‘Baltijos Šalys’ Category

Vakarienė Su Kadenciją Baigusia Latvijos Prezidente Vaira Vike-Freiberga

30 balandžio, 2008 Komentarų: 1

Vakar turėjau progos vakarieniauti su Latvijos ex-Prezidente Vaira Vike-Freiberga. Viešėdama Jungtinėse Valstijose, Latvijos pirmoji prezidentė moteris užsuko ir į Harvardo Universitetą, kur susitiko su maža grupele studentų. Keletos valandų diskusijoje dominavo Europos Sąjungos ateities, Baltijos Šalių integracijos į Vakarietišką visuomenę bei moterų vaidmens aukščiausiuose politiniuose postuose temos. Pastarajai ir buvo skirta daugiausiai laiko.

Prezidentė atsargiai ir įtaigiai įvertino dabartinę situaciją pasaulyje, palengva išvardindama negausų aukščiausius valdžios postus užimančių moterų sąrašą, bei atsižvelgdama į diskusijoje dalyvavusių studentų nuomonę, pasiūlė savo perspektyvą. Vike-freiberga įkvėpė daugelį pašnekovų teigdama, jog nepaisant lyties ar rasės, kiekvienas žmogus turi teisę į aukščiausias politikos, verslo ar kitos šakos postus. Ji pripažino, kad kai kurie feminizmo šalininkai retkarčiais iškreipia lytinės nelygybės diskusiją ir priverčia pamiršti, kad lygybė, o ne vienos ar kitos lyties dominavimas – sėkmingos ateities receptas.

Kalbėdama apie savo kadenciją Latvijoje bei prezidento postą, kaip instituciją, Vike-Freiberga sudomino pašnekovus teigdama, kad daugelyje demokratinių respublikų įvestas minimalus amžiaus
limitas kandidatams į prezidento postą ne tik užtikrina patirties bei asmeninės brandos gausą, bet ir išlygina biologinius, gimdymo bei šeimos kūrimo paskatintus skirtumus tarp moterų ir vyrų.

Vaira Vike-Freiberga palietė ir JAV prezidento rinkimų, kuriose dominuoja lenktyvės tarp juodaodžio Barack Obama ir moters kandidatės Hillary Clinton, temą bei iškėlė klausimą: kas lemia moters ar konkrečioje visuomenėje neįprastos rasės individo sėkmę – visuomenės pasirengimas ar aukščiausio valdžios posto siekiančio žmogaus kompetencija?

Lietuviai – Nelaimingiausi Europoje!?

Seniai maniau, kad verta mokytis iš Skandinavų. Štai Švedija pasauliui padovanojo režisierių Ingmar Bergman, lakoniško dizaino IKEA baldus, Saab automobilius, bei Ericsson telefonus. Suomija nustebino Nokia fenomenu, aukščiausio lygio edukacine sistema, sauna, bei įspūdinga moderniaja architektūra. Rodos, Danija rado kur kas įdomesnį būdą nustebinti pasaulį savo naujausiu pasiekimu – “laimingiausios pasaulio šalies“ titulu. Didžiosios Britanijos Leicester Universiteto ataskaitoje, publikuotoje “BusinessWeek“ žurnale, Danija aplenkė visas pasaulio šalis laimingiausių pasaulio tautų kategorijoje. Įdomu tai, kad paskelbtame dešimtke – net šešios Europos šalys. Tarp jų – keturios iš Skandinavijos regijono.

“Laimingiausių“ šalių ataskaitos rezultatus lėmė keletas esminių faktorių: turtinė lygybė, sveikatos apsauga, išsilavinimo lygis bei galybė ktų elemetų. Kitame “laimės spektro“ gale – Zimbabvė ir Burundis. Bene labiausiai nustebino Jungtinės Amerikos Valstijos užėmusios žemą 23-ą vietą, Vokietija atsidūrusi 35-oje, Didžioji Britanija 41-oje, o Prancūzija net 62-oje vietoje.

Apmaudu, kad nelaimingiausiais Europiečiais BusinessWeek titulavo Lietuvius (155 vieta). Vos laipteliu “atsiliko“ Latvija. Estija atsidūrė 139 vietoje.

Pralinksmėkim, tautiečiai!

Lietuvos Sostinės Reklama Jau Sklando Po Pasaulį

29 gruodžio, 2007 Komentarų: 3

culturelive.ltVelniškai smagu buvo matyti tiek daug užsienyję ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, susirinkusių Lietuviškoje aplinkoje. Kalbu apie „Vilniaus – Europos kultūros sostinės – 2009“ Ambasadorių susitikimą Gruodžio 27d. “Forum Palace“ pramogų centre. Amabasadorių tinklo idėja tikrai geniali. Juk niekas geriau negali garsinti mūsų sostinės nei šimtai įvairaus amžiaus visme pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių, be perstojo reklamuojančių 2009-ųjų Europos Kultūros Sostinę.

Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius ’09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.

Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub’ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York’o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.

Kodėl Nesuprantame Anglų Kalbos?

27 rugsėjo, 2007 Komentarų: 5

Vasaros vakarais vaikščiodamas Pilies gatve kartais matydavau pečiais gūžtančius, rankomis mosikuojančius, geranoriškus lietuvius, bandančius padėti žymaus pastato ar gatvės beieškantiems užsieniečiams. Išradingumo gestikuliuojant tautiečiams dažnai netrūksta, deja, šnekamosios anglų kalbos žinios kur kas prastesnės. Patyrinėjęs ar tikrai ir kodėl atsiliekame nuo kai kurių Europos šalių, aptikau tendenciją. Gali būti, kad tai, ką matome ir girdime per televiziją mus įtakoja labiau nei anglų kalbos pamokų skaičius vidurinėje mokykloje.

Žemėlapyje apačioje pavaizduotas anglų kalbos žinių lygis atskirose Europos Sąjungos valstybėse. Be Jungtinės Karalystės Europoje pirmauja Švedija, Danija ir Olandija. Šiek tiek atsilieka Suomija, Belgija, Portugalija, Vokietija ir Austrija. Kitoje svarstyklių pusėje – Ispanija, Italija, Čekija, Lenkija. Šiek tiek geriau angliškai kalba Baltjos Šalys. Išvydęs valstybių, naudojančių subtitrus užsienio televizijos programų vertimui sąrašą, suvokiau galimą tokio šalių pasiskirstymo priežastį. Beveik visų “anglų kalbos lyderių“ piliečiai mėgaujasi filmais originalo kalba su subtitrais, kuomet labiausiai atsiliekančių šalių sąraše nėra.

Žinoma, daugybė kitų faktorių įtakoja anglų kalbos išprusimą, tačiau ši tendencija akivaizdi. Galbūt reikėtų apsispręsti, ar žiūrėdami TV serialus ar filmus norime išgirsti tikruosius aktorių balsus, kalbėjimo manierą, ar esame patenkinti girdėdami vieno žmogaus balsą, įgarsinantį net keletos personažų pokalbius.

Lietuva ir Vilnius pagal Google

17 rugsėjo, 2007 Komentarų: 2

Google jau tapo beveik nepavejema Interneto kompanija, o jos sukaupti ir kartais paviešinti duomenys darosi vis patikimesni. Nusprendęs palyginti Internautų susidomėjimą Baltijos šalimis ir jų sostinėmis, informacijos pradėjau ieškoti “Google Trends“ tinklapyje. Ši svetainė, įvedus tam tikra žodį, pateikia informaciją apie tai, kiek kartų jis buvo užklaustas Google paieškoje. Žinoma, palyginau “Lithuania, Latvia, Estonia“ ir gavau pakankamai nuspėjamus rezultatus. Nors ir esame paskutiniai, nuo Estijos ir Latvijos atsiliekame nežymiai. Kur kas įdomiau atrodė skirtumas tarp Vilniaus, Rygos ir Talino paieškos apimčių. Latvijos sostinė čia akivaizdžiai pirmauja, O Talinas ir Vilnius – apylygiai varžovai. Galbūt Lietuviams vertėtų praturtėti dar viena švente – “Google paieškos diena“ – kurios metu kiekvienas tautietis galėtų tiesiogiai prisidėti prie mūsų šalies įvaizdžio kėlimo į pasaulinę padangę.

Apie Vilnių pasauliniu mastu

Nors BBC ar CNN dar nerodo Lietuvos reklamų, o ir mūsų šalies įvaizdžio formavimo pastangos labai menkos, esame vis dažniau pastebimi. Ir ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir užsienio turistų bei po pasaulį keliaujančių žurnalistų. Geriausias pavyzdys – New York Times straipsnis apie Vilnių, kaip vakarietišką, sparčiai augančią post-Sovietinę sostinę. Nors ir esame toli nuo labiau išsivysčiusų Europos didmiesčių, Vilnius straipsnyje tituluojamas kaip kainomis prieinamesnė Paryžiaus ar Prahos alternatyva.

“Įvaizdis yra viskas“. Iš tiesų, jei spręstume iš New York Times publikacijų, kiekvienos Baltijos Šalių sostinės veidas labai skirtingas. Talinas – Baltijos Las Vegas. Ryga – komsmopolitiškiausia iš kaimynų trijulės, o Vilnius – auganti Rytų Europos kultūros sostinė. Tikėkimės, kad toks mūsų įvaizdis gyvas ne vien Lietuvių mintyse.

Estija – Baltijos šalių “laimės kūdikis“?

27 rugpjūčio, 2007 Komentarų: 1

Per praėjusias dvi savaites Estija, rodos, visa galva aplenkė savo Baltijos bendražyges. Anot zuokas.lt, Talinas buvo įvardytas kaip vienas iš penkių kūrybiškiausių Europos miestų, o Estijos premjeras – Andrus Ansip – „Foreign Direct Investment“ (fDi) žurnalo paskelbtas 2007 metų Europos žmogumi. Atrodo, laimės netrūksta Baltijos “skandinavams“. Visgi, dažnas užmiršta, kad kaip ir kiekvienam “laimės kūdikiui“, Estijai teko daug investuoti, kad gautų tokį pripažinimą. Galvodamas apie šį atvejį, prisiminiau Kanadiečio aktoriaus Monty Hall teiginį: “Tapau sėkmingu per viena naktį, bet tam užtrukau dvidešimt metų“.

Nusprendžiau pakapstyti giliau ir pamėginti suvokti iš kur toks Estijos populiarumas. Pasak vz.lt, fDi savo prakalboje apie Estijos premjerą teigia: „Mes esame labai nustebinti jūsų verslui palankios ekonomikos ir mokesčių politikos, kurios jūs siekėte savo kadencijos metu ir kuri prisidėjo prie labai patrauklios Estijos investicinės aplinkos kūrimo, įspūdingo BVP augimo, klestinčio eksporto ir technologinio meistriškumo“. Būtent “technologinis meistriškumas“ mane sudomino labiausiai, todėl nusprendžiau palyginti Lietuvos ir Estijos pastangas save pasauliui parodyti Internete.

Google.com įvedus žodį “Vilnius“, sąrašo viršuje puikuojasi “Vilnius City Municipality“ nuoroda. Protalas painus, tačiau informacijos jame nemažai. Ypač akcentuojamos investicinės galimybės ir prioritetinė “žinių ekonomikos“ sritis. Visgi, naršant, kyla itarimas, kad infomacija jau senokai nepapildyta, o ir dizainas – ne XXIa. stebuklas. Nėra ko stebėtis, šis portalais – tai senoji Vilniaus savivaldybės svetainė. Naujoji pasiekiama tik pačiam įvedus http://www.vilnius.lt ir pasirinkus angliškąją jos versija viršutiniame kairiąjame puslapio kampe. Nenuostabu, kad nesugebėdami pasauliui parodyti net tai, ką jau esame sukūrę, nesusilaukiame technologijų karaliaus vardo.

Šiek tiek žemiau Google paieškos rezultatų sąraše – “Vilnius: The capital of Lithuania“ turistams skirta svetainė. Čia – kur kas patrauklesnis dizainas, išsami informacija, įdomūs vaizdai.

Google.com paieškoje įvedus žodį “Lithuania“ apima neviltis. Geriausia, ką turime – Lietuvos aprašas Wikipedia enciklopedijoje bei “Lonely Planet“ sukurtas gidas. Sąraše įsimaišiusios nuorodos ir į dešimtmetį neatnaujintas Interneto svetaines apie Lietuvą.

Estijos veidas Internete – lyg po sėkmingos plastinės operacijos. Vienas iš pirmųjų Google rezultatų įvedus “Tallinn“ vardą – skaitmeninė Estijos sostinės versija (Digital Tallinn – city guide of the Capital of Estonia). Šioje svetainėje visas miestas pavaizduotas skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame kiekvienas skersgatvis papildytas 360 laipsnių fotografiniu vaizdu. Net nebuvus Taline, galima susidaryti puikų įspūdį apie miesto architektūrą, išplanavimą, bendrą kultūrinę dvasią.

Talino informacinis portalas be aiškiai į keturias kategorijas (gyventojui, turistui, investuotojui ir miesto administracijai) suskirstytų temų informacija yra pateikiama šešiomis kalbomis. Puikus svetainės dizainas ir išplanavimas neklaidina vartotojų, o paieškos žemėlapyje rėžimas – labai patogi priemonė pačiam rasti reikiamą informaciją.

Tarp estijos nacionalinės informacijos portalų, www.visitestonia.com (vėlgi pateikiamas šešiomis kalbomis) stebina savo išvaizdos lengvumu, stiliaus modernumu, bei informacijos aiškumu ir prieinamumu. Beje, portale naudojamas logotipas (kartu su visa “WelcomeToEstonia“ kampanija) – primasis iš Baltijos šalių visapusiškas bandymas sukurti vientisą, modernų ir patrauklų šalies įvaizdį.

Žinoma, reklaminiai triukai bei išsamūs informaciniai šaltiniai tai tik dalis Estijos sėkmės paslapties, tačiau sėkminga savireklama – tai lyg kabliukas, kuris gali suvilioti ir patyrusį užsienio žiniasklaidos žvejį.

Dažnai apgailestaujame, kad mūsų šalis nepakankamai žinoma, tačiau būtų naivu tikėtis kitokio rezultato, kuomet netgi tie, kuriems kyla noras aplankyti mūsų kraštą sunkokai randa naujausią ir išsamiausią informaciją Internete.