Kodėl Neperkame Internete?!

Ar šiemet bent kartą apspirkote Internete? Jei gyvenate Lietuvoje, vos 6% jūsų į šį klausimą greičiausiai atsakėte teigiamai. Ši statistika ne iš piršto laužta, o “Eurostat“ tyrymo patvrtinta Lietuvos Interneto rinkos proporcija. Priežastis, Verslo Žinių teigimu, gyventojų “baimė pateikti savo kreditinių kortelių bei asmens duomenis.“ Visgi, Danijoje ar Didžiojoje Btitanijoje Internete apsipirkinėja virš 50% gyventojų. Sunku vienareikšmiškai neigti, kad Lietuviai – viena baigščiausių Europos tautų, kita vertus, manau, vertėtų apsvarstyti alternatyvias tokio “fenomeno“ priežastis.

Pirmiausia, esminė aktyvaus pirkimo sąlyga – pardavėjų egzistavimas Lietuvos Interneto rinkoje. Pasaulye dominuojantys amazon.com ar ebay.com prekybos tinklapiai pamažu veržiasi už JAV ribų. Amazon Interneto parduotuvė jau egzistuoja Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Ebay aukcionai veikia dvylikoje Europos šalių (tarp jų ir Lenkijoje). Apple savo prekes Internetu pardavinėja net šešiolikoje Europos valstybių. Akivaizdu, kad nė viena iš Interneto gigantų dar nepasiekiama Lietuvos, ar dar labiau Interneto vengiantiems Rumunijos ir Bulgarijos pirkėjams. Sveikintinos Lietuviškos level.lt ir shopsite.lt iniciatyvos, tačiau būtina steigti ir plėtoti daugiau Intrneto parduotuvių bei skatinti sėkmingų pasaulinių gigantų atėjimą.

Antra problema – atsiskaitymo būdai. Nepaslaptis, kad norint pirkti Internete, būtina turėti kreditinę ar debetinę kortelę. Deja, net ir plastikinės atsiskaitymo priemonės turėtojai susiduria su didelėmis problemomis. Mat, daugelyje pasaulio bei Lietuvos Interneto parduotuvėse priimamos tik “MasterCard“ bei “Visa“ kortelės. Lietuvoje populiarios (dėl sudarytų kliūčių įsigyti “MasterCard“ ar “Visa“) “Maestro“ bei “Visa Electron“ atsiskaitymo priemonės dažnai užkerta kelią apsiprikimui Internete. Galbūt ir geografinė padėtis nebūtų opi problema, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę, nevaržomas standartų, pirkti Lenkijos, Vokietijos ar Suomijos Interneto parduotuvėse.

Tikiu, kad ir kreditinių kortelių informacijos saugumas – reali problema, tačiau abejoju, ar sunkiai pamatuojamas baimės faktorius nusveria akivaizdžią Internete parduodamų prekių techninę bei geografinę prieinamumo dilemą.

$0.5mln. kainuojantis skrydis į mokyklą

Vakar lektuvu skrisdamas atgal į savo universitetą JAV, perskaičiau įdomų straipsnį. Tema – didžiųjų JAV korporacijų vadovų naudojami privatūs lėktuvai. Tokia prabanga pasigrti gali ne vienas. Normalu, atrodytų, kad verslo tisklais keliaujant nereikia laukti ilgose eilėse, grūstis su kitais keleiviais. Įdomiausia tai, kad, pasak “The Guardian“, net 54% vadovų leidžiama korporacijų lėktuvus naudoti asmeniniams tikslams. Štai “eBay“ vadovės Meg Whitman transporto priemonės naudojimas kainuoja per $773,467 per metus, “Wrigley’s“ vadovo William Wrigley lektuvas – $540,210. Visgi, mano dėmesį patraukė pagrindinis rašinio personažas – “Qwest Communications“ vadovo Edward Mueller podukra. Jai lėktuvas skirtas skristi į mokyklą iš Kolorado į Kalifornijos valstiją. Smagu, pamaniau, būtų ir man taip iš Lietuvos į JAV kas antrą savaitgalį paskraidyti. Deja, net ir Lietuvos Prezidentas ar kiti valdžios atstovai kol kas negali pasidžiaugti bent vienu, tarnybiniams tikslams skirtu lėktuvu.