Archyvas

Archive for the ‘ES’ Category

Vakarienė Su Kadenciją Baigusia Latvijos Prezidente Vaira Vike-Freiberga

30 balandžio, 2008 Komentarų: 1

Vakar turėjau progos vakarieniauti su Latvijos ex-Prezidente Vaira Vike-Freiberga. Viešėdama Jungtinėse Valstijose, Latvijos pirmoji prezidentė moteris užsuko ir į Harvardo Universitetą, kur susitiko su maža grupele studentų. Keletos valandų diskusijoje dominavo Europos Sąjungos ateities, Baltijos Šalių integracijos į Vakarietišką visuomenę bei moterų vaidmens aukščiausiuose politiniuose postuose temos. Pastarajai ir buvo skirta daugiausiai laiko.

Prezidentė atsargiai ir įtaigiai įvertino dabartinę situaciją pasaulyje, palengva išvardindama negausų aukščiausius valdžios postus užimančių moterų sąrašą, bei atsižvelgdama į diskusijoje dalyvavusių studentų nuomonę, pasiūlė savo perspektyvą. Vike-freiberga įkvėpė daugelį pašnekovų teigdama, jog nepaisant lyties ar rasės, kiekvienas žmogus turi teisę į aukščiausias politikos, verslo ar kitos šakos postus. Ji pripažino, kad kai kurie feminizmo šalininkai retkarčiais iškreipia lytinės nelygybės diskusiją ir priverčia pamiršti, kad lygybė, o ne vienos ar kitos lyties dominavimas – sėkmingos ateities receptas.

Kalbėdama apie savo kadenciją Latvijoje bei prezidento postą, kaip instituciją, Vike-Freiberga sudomino pašnekovus teigdama, kad daugelyje demokratinių respublikų įvestas minimalus amžiaus
limitas kandidatams į prezidento postą ne tik užtikrina patirties bei asmeninės brandos gausą, bet ir išlygina biologinius, gimdymo bei šeimos kūrimo paskatintus skirtumus tarp moterų ir vyrų.

Vaira Vike-Freiberga palietė ir JAV prezidento rinkimų, kuriose dominuoja lenktyvės tarp juodaodžio Barack Obama ir moters kandidatės Hillary Clinton, temą bei iškėlė klausimą: kas lemia moters ar konkrečioje visuomenėje neįprastos rasės individo sėkmę – visuomenės pasirengimas ar aukščiausio valdžios posto siekiančio žmogaus kompetencija?

Kodėl Neperkame Internete?!

11 vasario, 2008 Komentarų: 8

Ar šiemet bent kartą apspirkote Internete? Jei gyvenate Lietuvoje, vos 6% jūsų į šį klausimą greičiausiai atsakėte teigiamai. Ši statistika ne iš piršto laužta, o “Eurostat“ tyrymo patvrtinta Lietuvos Interneto rinkos proporcija. Priežastis, Verslo Žinių teigimu, gyventojų “baimė pateikti savo kreditinių kortelių bei asmens duomenis.“ Visgi, Danijoje ar Didžiojoje Btitanijoje Internete apsipirkinėja virš 50% gyventojų. Sunku vienareikšmiškai neigti, kad Lietuviai – viena baigščiausių Europos tautų, kita vertus, manau, vertėtų apsvarstyti alternatyvias tokio “fenomeno“ priežastis.

Pirmiausia, esminė aktyvaus pirkimo sąlyga – pardavėjų egzistavimas Lietuvos Interneto rinkoje. Pasaulye dominuojantys amazon.com ar ebay.com prekybos tinklapiai pamažu veržiasi už JAV ribų. Amazon Interneto parduotuvė jau egzistuoja Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Ebay aukcionai veikia dvylikoje Europos šalių (tarp jų ir Lenkijoje). Apple savo prekes Internetu pardavinėja net šešiolikoje Europos valstybių. Akivaizdu, kad nė viena iš Interneto gigantų dar nepasiekiama Lietuvos, ar dar labiau Interneto vengiantiems Rumunijos ir Bulgarijos pirkėjams. Sveikintinos Lietuviškos level.lt ir shopsite.lt iniciatyvos, tačiau būtina steigti ir plėtoti daugiau Intrneto parduotuvių bei skatinti sėkmingų pasaulinių gigantų atėjimą.

Antra problema – atsiskaitymo būdai. Nepaslaptis, kad norint pirkti Internete, būtina turėti kreditinę ar debetinę kortelę. Deja, net ir plastikinės atsiskaitymo priemonės turėtojai susiduria su didelėmis problemomis. Mat, daugelyje pasaulio bei Lietuvos Interneto parduotuvėse priimamos tik “MasterCard“ bei “Visa“ kortelės. Lietuvoje populiarios (dėl sudarytų kliūčių įsigyti “MasterCard“ ar “Visa“) “Maestro“ bei “Visa Electron“ atsiskaitymo priemonės dažnai užkerta kelią apsiprikimui Internete. Galbūt ir geografinė padėtis nebūtų opi problema, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę, nevaržomas standartų, pirkti Lenkijos, Vokietijos ar Suomijos Interneto parduotuvėse.

Tikiu, kad ir kreditinių kortelių informacijos saugumas – reali problema, tačiau abejoju, ar sunkiai pamatuojamas baimės faktorius nusveria akivaizdžią Internete parduodamų prekių techninę bei geografinę prieinamumo dilemą.

Lietuviai – Nelaimingiausi Europoje!?

Seniai maniau, kad verta mokytis iš Skandinavų. Štai Švedija pasauliui padovanojo režisierių Ingmar Bergman, lakoniško dizaino IKEA baldus, Saab automobilius, bei Ericsson telefonus. Suomija nustebino Nokia fenomenu, aukščiausio lygio edukacine sistema, sauna, bei įspūdinga moderniaja architektūra. Rodos, Danija rado kur kas įdomesnį būdą nustebinti pasaulį savo naujausiu pasiekimu – “laimingiausios pasaulio šalies“ titulu. Didžiosios Britanijos Leicester Universiteto ataskaitoje, publikuotoje “BusinessWeek“ žurnale, Danija aplenkė visas pasaulio šalis laimingiausių pasaulio tautų kategorijoje. Įdomu tai, kad paskelbtame dešimtke – net šešios Europos šalys. Tarp jų – keturios iš Skandinavijos regijono.

“Laimingiausių“ šalių ataskaitos rezultatus lėmė keletas esminių faktorių: turtinė lygybė, sveikatos apsauga, išsilavinimo lygis bei galybė ktų elemetų. Kitame “laimės spektro“ gale – Zimbabvė ir Burundis. Bene labiausiai nustebino Jungtinės Amerikos Valstijos užėmusios žemą 23-ą vietą, Vokietija atsidūrusi 35-oje, Didžioji Britanija 41-oje, o Prancūzija net 62-oje vietoje.

Apmaudu, kad nelaimingiausiais Europiečiais BusinessWeek titulavo Lietuvius (155 vieta). Vos laipteliu “atsiliko“ Latvija. Estija atsidūrė 139 vietoje.

Pralinksmėkim, tautiečiai!

Lietuvos Sostinės Reklama Jau Sklando Po Pasaulį

29 gruodžio, 2007 Komentarų: 3

culturelive.ltVelniškai smagu buvo matyti tiek daug užsienyję ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, susirinkusių Lietuviškoje aplinkoje. Kalbu apie „Vilniaus – Europos kultūros sostinės – 2009“ Ambasadorių susitikimą Gruodžio 27d. “Forum Palace“ pramogų centre. Amabasadorių tinklo idėja tikrai geniali. Juk niekas geriau negali garsinti mūsų sostinės nei šimtai įvairaus amžiaus visme pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių, be perstojo reklamuojančių 2009-ųjų Europos Kultūros Sostinę.

Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius ’09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.

Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub’ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York’o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.

Europietiška Svajonė tik su “Mėlyna Korta“

30 lapkričio, 2007 Komentarų: 1

Jau seniai kalbama, kad pasaulio finansų centras pamažu keliasi iš New York’o į London’ą, vis daugiau JAV besimokančių Europiečių grįžta į gimtąjį kontinentą, neužilgo ir kitus išsilavinusius imigrantus Europos Sąjunga ims vilioti “Mėlynosios Kortos“ paglba. Įdomu ar toks ES išskirtinumo ženklas prislopins Amerikietiškosios “Žaliosios Kortos“ Svajonės patrauklumą? Europos Komisijos skaičiavimais ši naujovė per ateinančius du dešimtmečius pritrauks apie 20 milijonų kvalifikuotų darbuotojų iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių. Kyla vis mažiau abejonių, kad Europos Sąjunga krypsta federacinės, į JAV panašios valstybės linkme.

Kodėl Nesuprantame Anglų Kalbos?

27 rugsėjo, 2007 Komentarų: 5

Vasaros vakarais vaikščiodamas Pilies gatve kartais matydavau pečiais gūžtančius, rankomis mosikuojančius, geranoriškus lietuvius, bandančius padėti žymaus pastato ar gatvės beieškantiems užsieniečiams. Išradingumo gestikuliuojant tautiečiams dažnai netrūksta, deja, šnekamosios anglų kalbos žinios kur kas prastesnės. Patyrinėjęs ar tikrai ir kodėl atsiliekame nuo kai kurių Europos šalių, aptikau tendenciją. Gali būti, kad tai, ką matome ir girdime per televiziją mus įtakoja labiau nei anglų kalbos pamokų skaičius vidurinėje mokykloje.

Žemėlapyje apačioje pavaizduotas anglų kalbos žinių lygis atskirose Europos Sąjungos valstybėse. Be Jungtinės Karalystės Europoje pirmauja Švedija, Danija ir Olandija. Šiek tiek atsilieka Suomija, Belgija, Portugalija, Vokietija ir Austrija. Kitoje svarstyklių pusėje – Ispanija, Italija, Čekija, Lenkija. Šiek tiek geriau angliškai kalba Baltjos Šalys. Išvydęs valstybių, naudojančių subtitrus užsienio televizijos programų vertimui sąrašą, suvokiau galimą tokio šalių pasiskirstymo priežastį. Beveik visų “anglų kalbos lyderių“ piliečiai mėgaujasi filmais originalo kalba su subtitrais, kuomet labiausiai atsiliekančių šalių sąraše nėra.

Žinoma, daugybė kitų faktorių įtakoja anglų kalbos išprusimą, tačiau ši tendencija akivaizdi. Galbūt reikėtų apsispręsti, ar žiūrėdami TV serialus ar filmus norime išgirsti tikruosius aktorių balsus, kalbėjimo manierą, ar esame patenkinti girdėdami vieno žmogaus balsą, įgarsinantį net keletos personažų pokalbius.

Belgijai Gresia Išnykimas

Žemaičiai retkarčiais pajuokauja apie atsiskyrimą nuo Lietuvos, Kalifornijos gyventojai kartais savo valstijos tapatybę vertina labiau nei Amerikiečio vardą, bet panašu, kad Belgijos valstybei gresia realus skilimas. Anot New York Times, praėjus dviems mėnesiams po rinkimų Belgijoje valdžia vis dar nesuformuota. Nenuostabu, kad flamandiškai kalbantys Flandrijos (“Vlaanderen“) gyventojai bei prancūzakalbiai ir vokiečiakalbiai Valoniečiai (“Wallonie“) nesusitaria, tačiau vis dažniau apie horizontalų šalies padalijimą kalbama viešai. “Flamandų Bloko“ (“Vlaams Blok“) lyderio teigimu Valoniją ir Flamandriją sieja tik “karalius, šokoladas ir alus“. Belgijos politilogė Caroline Sägesser netiki, kad Belgija stovi ant skilimo ribos, tačiau “nustebtu jei mirtų Belgijoje“.

Bet kuriuo atveju, ši istorija įdomiausia Europos Sąjungos kontekste. Belgijos (taip pat ir Flamandrijos) sostinė Briuselis laikoma ir Europos “sostine“, o pati šalis – viena svarbiausių ES valstybių. Kas nutiks, jei Valonija taps atskira valstybe? Kaip keisis Europos Sąjunga žinant, kad flamandų kalba nėra laikoma oficialia ES? Ar tokie pokyčiai įtakotų turkiškosios Kipro dalies statusą bei pačios Turkijos galimybes tapti ES nare?