Archyvas

Archive for the ‘Harvard’ Category

Obama Pergalė – Ne Tik Rasinė Revoliucija

lapkričio 5, 2008 Komentarų: 1

Obama Victory

Daugelis šių metų JAV Prezidento rinkimus vadins istroiniais dėl akivaizdžiausio jų reikšmingumo – pirmo juodaodžio (pusiau) pergalė lenktynėse į vieną svarbiausių valdžios postų pasaulyje. Visgi, ne mažiau svarbūs ir kiti, net du metus trukusoios rinkiminės kampanijos aspektai: informacinių technologijų reikšmė politikoje, įkvėpiančios asmenybės įvaizdis ir retorika, geležinės disciplinos ir aiškios vizijos svarba.

Internetas jau 2004-ųjų metų JAV prezidento rinkimuose tapo reikšminga Howard Dean kampanijos dalimi. Blog’ų bei socialinių tinklų pagalba Demokratų partijos kandidatas rimtai pakovojo dėl partijos nominacijos, tačiau patirties stoka ir ribotas informacinių technologijų prieinamumas plačiajai publikai nepasitvirtino kaip rimta smogiamoji jėga politikoje. Šių metų lenktynėse Obama įkūnijo IT revoluciją. Blue State Digital sukurtos BarackObama.com infrastruktūros dėka, kandidatas į Prezidento postą daugiau nei 60% finansinės paramos surinko Internetu, iš milijonų smulkių ($200 ir mažiau paaukojusių) donorų. Net 2.5 milijono žmonių savo paramą išreiškė facebook.com sukurtame “fanų“ puslapyje, beveik 900,000 – myspace.com, dar daugiau kitose 14 socialinės medijos platformose. Kiekvienas, vienaip ar kitaip prie kampanijos prisidėjęs žmogus buvo įtraukiamas į barackobama.com duomenų bazę, kurios pagalba buvo siunčiamas nuolatinis informacijos srautas apie kandidato dienotvarkę, naujas reklamas, kampanijos strategiją, paskatinimus balsuoti ir kitas svarbias detales. Be jokios abejonės, Obama Interneto fenomenas bus studijuojamas aukštosiose mokyklose, o sėkmingiausi strategijos aspektai – pritaikomi ateities rinkiminėse strategijose. Manau, kad ne už kalnų ir elektroninio balsavimo realybė JAV Prezidento  rinkimuose.

Svarbu neužmiršti, kad vos prieš keturis metus Barack Obama vardo nežinojo net daugelis Demokratų Parijos narių. Vos Harvardo Teisės Mokyklos paskolas išsimokėjęs, mažai žinomas Illinois valstijos senatorius išrėžė įkvėpiančią kalbą Demokratų Partijos Konvencijoje, nuo kurios ir prasidėjo Obama kelias į nacionalinį pripažinimą. Baltaodės motinos iš Kansas valstijos ir juodaodžio tėvo iš Kenijos sūnus kvietė Jungtines Valstijas užmiršti rasinius, religinius ir sekasualinės pakraipos skirtumus ir susivienyti, siekant visos šalies gerbūvio. Už poros metų, tos pačios kalbos motyvai – viltis (“hope“) ir kaita (“change“) – tapo pagrindiais jo kampanijos motyvais. Nepaisant Hillary Clinton (priminių rinkimų etape) ir John McCain atakų bei didžiulės politinės galios ir ilgamečių ryšių Vašingtono “mėsmalėje“, Obama liko ištikimas pasirinktiems motyvams ir asmenybės ramumo, profesoriškos retorikos bei nenugalimo optimizmo dėka susikūrė charizmatinės asmenybės įvaizdį. Ne kartą palygintas su John F. Kennedy ir, be jokios abejonės, Martin Luther King Jr., Obama iškilo kaip labiausiai įkvepiantis politikas ne tik JAV bet ir visame pasaulyje. The Economist žurnalo organizuotuose virtualiuose rinkimuose (modeliuotose pagal JAV rinkimų sistemą), kuriuose viso pasaulio šalys galėjo išreikšti savo nuomonę, Barack Obama iškovojo triškinančią pergalę, gavęs 9115 balsų, prieš McCain’o 203. Tik Irakas, Congo, Kuba ir Alžyras pareiškė paramą Respublikonų kandidatui. Nėra abejonių, kad Obama asmenybė taps pavyzdžiu daugeliui ateities politikų, o jo kampanijos strategija – sėkmės receptu būsimiems politiniams kandidatams.

Galiausiai, geležinė disciplina ir aiški vizija, įrodė, kad net ir mažai žinomas kandidatas, gali tapti pergalingu konkurentu politikos senbuviams. BusinessWeek žurnlas jau šį rytą pabrėžė, kad sėkminga Obama rinkiminė kampanija suteikia tris pamokas verslo pasauliui: aiški vizija, strategijos vykdymo pastovumas ir sumaniai išdėstyti bei išnaudoti sąjungininkai. Mažai kas paneigs, kad Obama kampanija – viena geriausių (jei ne pati geriausia) per visą JAV rinkimų istoriją. Jos pagrindiniai kūrėjai, David Plouffe ir David Axelrod, nė karto nenukrypo nuo pasirnktos temos, nesusvyravo, kuomet Hillary Clinton pinigų maišas ir 42-ojo JAV Preziento Bill Clinton’o pagalba atrodė nenugalima ir nepasidavė, kuomet John McCain primestos asociacijos su teroristu Bill Ayers, korumpuotu verslininku Tony Rezko bei buvusiu skandalingu pastoriumi Rev. Jeremiah Wright būtų pražudę ne vieną politikos naujoką.

Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad Obama, lyg išrinktasis mesijas, išgelbės pasaulį nuo ekonominės krizės, išnaikins terorizmą ir amžiams palaidos globalinio atšilimo grėsmę, bet net ir aršiausi ką tik išrinkto Prezidento kritikai sunkokai paneigtų, kad Barack Obama tapo atskaitos tašku politinių informacinių technologijų srityje, asmenybės kulto įtakos įkūnijimu bei nenuginčijamu strateginio vientisumo pavyzdžiu politikoje.

Reklama

Vakarienė Su Kadenciją Baigusia Latvijos Prezidente Vaira Vike-Freiberga

balandžio 30, 2008 Komentarų: 1

Vakar turėjau progos vakarieniauti su Latvijos ex-Prezidente Vaira Vike-Freiberga. Viešėdama Jungtinėse Valstijose, Latvijos pirmoji prezidentė moteris užsuko ir į Harvardo Universitetą, kur susitiko su maža grupele studentų. Keletos valandų diskusijoje dominavo Europos Sąjungos ateities, Baltijos Šalių integracijos į Vakarietišką visuomenę bei moterų vaidmens aukščiausiuose politiniuose postuose temos. Pastarajai ir buvo skirta daugiausiai laiko.

Prezidentė atsargiai ir įtaigiai įvertino dabartinę situaciją pasaulyje, palengva išvardindama negausų aukščiausius valdžios postus užimančių moterų sąrašą, bei atsižvelgdama į diskusijoje dalyvavusių studentų nuomonę, pasiūlė savo perspektyvą. Vike-freiberga įkvėpė daugelį pašnekovų teigdama, jog nepaisant lyties ar rasės, kiekvienas žmogus turi teisę į aukščiausias politikos, verslo ar kitos šakos postus. Ji pripažino, kad kai kurie feminizmo šalininkai retkarčiais iškreipia lytinės nelygybės diskusiją ir priverčia pamiršti, kad lygybė, o ne vienos ar kitos lyties dominavimas – sėkmingos ateities receptas.

Kalbėdama apie savo kadenciją Latvijoje bei prezidento postą, kaip instituciją, Vike-Freiberga sudomino pašnekovus teigdama, kad daugelyje demokratinių respublikų įvestas minimalus amžiaus
limitas kandidatams į prezidento postą ne tik užtikrina patirties bei asmeninės brandos gausą, bet ir išlygina biologinius, gimdymo bei šeimos kūrimo paskatintus skirtumus tarp moterų ir vyrų.

Vaira Vike-Freiberga palietė ir JAV prezidento rinkimų, kuriose dominuoja lenktyvės tarp juodaodžio Barack Obama ir moters kandidatės Hillary Clinton, temą bei iškėlė klausimą: kas lemia moters ar konkrečioje visuomenėje neįprastos rasės individo sėkmę – visuomenės pasirengimas ar aukščiausio valdžios posto siekiančio žmogaus kompetencija?

Švietimo Eksportas

vasario 10, 2008 Komentarų: 4

Nepaslaptis, kad JAV aukštojo išsilavinimo sistema – bene geriausia pasaulyje. Akivaizdu ir tai, kad valdant pavyzdingus Jungtinių Valstijų universitetus vadovaujamasi solidžiais verslo dėsniais. Štai už Harvard universiteto $34.9 miliardų biudžetą atsakingas žymus finansininkas Mohamed A. El-Erian, o pati švietimo įstaiga įregistruota korporacijos vardu. Įdomi ir dar viena tendencija: geriausi pasaulio universitetai pamažu imasi tarptautinių organizacijų vaidmens. Štai The New York Times rašoma, kad daugybė JAV universitetų jau siekia įkurti filialus šalyse, kurios patiria nemažai švietimo sistemos problemų. Artimieji Rytai – vienas populiariausių regionų. New York University jau 2010 metais planuoja atidaryti pirmajį liberaliųjų menų filialą Abu Dhabi (JAE) mieste. Jau ateinantį rudenį Michigan State University pradės darba Dubai (JAE) mieste. Galbūt ir Lietuvoje pravesrtų gero JAV universiteto filialo atsiradimas? Be akivaizdaus mokslo kokybės privalumo, tokios atstovybės įsikūrimas padėtų išvengti vizų bei kultūrinio šoko problemų, taip pat padėtų gerinti Lietuvos studentų anglų kalbos žinias. Kita vertus, užsienietiško švietimo invazija prisidėtų prie galimo nacionalinės kultūros naikinimo.

Taigi, ar verta laukti bei tikėtis dienos, kuomet Princeton universiteto vadovai pasibels į Vilniaus mero duris? Galbūt Lietuviams vertėtų pasimokyti iš JAV universitetų patirties ir patiems steigti naujo pobūdžio švietimo įstaigas. Geriausi pasaulio universitetai – privačios organizacijos, o vienas iš ankstyų jų steigimo paskatų – pelnas. Ne veltui metų mokslas elitiniuose JAV universitetuose kainuoja virš $45,000. Manau, kad sąlytis tarp verslininkiško požiūrio ir edukacinio idealizmo padėtų išjudinti beįsisenėjančią švietimo reformos problemą Lietuvoje. Kam laukti Harvardo atėjimo į Lietuvą jei patys galime tokį sukurti?!

Photo: New York Magazine