Obama Pergalė – Ne Tik Rasinė Revoliucija

Daugelis šių metų JAV Prezidento rinkimus vadins istroiniais dėl akivaizdžiausio jų reikšmingumo – pirmo juodaodžio (pusiau) pergalė lenktynėse į vieną svarbiausių valdžios postų pasaulyje. Visgi, ne mažiau svarbūs ir kiti, net du metus trukusoios rinkiminės kampanijos aspektai: informacinių technologijų reikšmė politikoje, įkvėpiančios asmenybės įvaizdis ir retorika, geležinės disciplinos ir aiškios vizijos svarba.

Internetas jau 2004-ųjų metų JAV prezidento rinkimuose tapo reikšminga Howard Dean kampanijos dalimi. Blog’ų bei socialinių tinklų pagalba Demokratų partijos kandidatas rimtai pakovojo dėl partijos nominacijos, tačiau patirties stoka ir ribotas informacinių technologijų prieinamumas plačiajai publikai nepasitvirtino kaip rimta smogiamoji jėga politikoje. Šių metų lenktynėse Obama įkūnijo IT revoluciją. Blue State Digital sukurtos BarackObama.com infrastruktūros dėka, kandidatas į Prezidento postą daugiau nei 60% finansinės paramos surinko Internetu, iš milijonų smulkių ($200 ir mažiau paaukojusių) donorų. Net 2.5 milijono žmonių savo paramą išreiškė facebook.com sukurtame “fanų“ puslapyje, beveik 900,000 – myspace.com, dar daugiau kitose 14 socialinės medijos platformose. Kiekvienas, vienaip ar kitaip prie kampanijos prisidėjęs žmogus buvo įtraukiamas į barackobama.com duomenų bazę, kurios pagalba buvo siunčiamas nuolatinis informacijos srautas apie kandidato dienotvarkę, naujas reklamas, kampanijos strategiją, paskatinimus balsuoti ir kitas svarbias detales. Be jokios abejonės, Obama Interneto fenomenas bus studijuojamas aukštosiose mokyklose, o sėkmingiausi strategijos aspektai – pritaikomi ateities rinkiminėse strategijose. Manau, kad ne už kalnų ir elektroninio balsavimo realybė JAV Prezidento  rinkimuose.

Svarbu neužmiršti, kad vos prieš keturis metus Barack Obama vardo nežinojo net daugelis Demokratų Parijos narių. Vos Harvardo Teisės Mokyklos paskolas išsimokėjęs, mažai žinomas Illinois valstijos senatorius išrėžė įkvėpiančią kalbą Demokratų Partijos Konvencijoje, nuo kurios ir prasidėjo Obama kelias į nacionalinį pripažinimą. Baltaodės motinos iš Kansas valstijos ir juodaodžio tėvo iš Kenijos sūnus kvietė Jungtines Valstijas užmiršti rasinius, religinius ir sekasualinės pakraipos skirtumus ir susivienyti, siekant visos šalies gerbūvio. Už poros metų, tos pačios kalbos motyvai – viltis (“hope“) ir kaita (“change“) – tapo pagrindiais jo kampanijos motyvais. Nepaisant Hillary Clinton (priminių rinkimų etape) ir John McCain atakų bei didžiulės politinės galios ir ilgamečių ryšių Vašingtono “mėsmalėje“, Obama liko ištikimas pasirinktiems motyvams ir asmenybės ramumo, profesoriškos retorikos bei nenugalimo optimizmo dėka susikūrė charizmatinės asmenybės įvaizdį. Ne kartą palygintas su John F. Kennedy ir, be jokios abejonės, Martin Luther King Jr., Obama iškilo kaip labiausiai įkvepiantis politikas ne tik JAV bet ir visame pasaulyje. The Economist žurnalo organizuotuose virtualiuose rinkimuose (modeliuotose pagal JAV rinkimų sistemą), kuriuose viso pasaulio šalys galėjo išreikšti savo nuomonę, Barack Obama iškovojo triškinančią pergalę, gavęs 9115 balsų, prieš McCain’o 203. Tik Irakas, Congo, Kuba ir Alžyras pareiškė paramą Respublikonų kandidatui. Nėra abejonių, kad Obama asmenybė taps pavyzdžiu daugeliui ateities politikų, o jo kampanijos strategija – sėkmės receptu būsimiems politiniams kandidatams.

Galiausiai, geležinė disciplina ir aiški vizija, įrodė, kad net ir mažai žinomas kandidatas, gali tapti pergalingu konkurentu politikos senbuviams. BusinessWeek žurnlas jau šį rytą pabrėžė, kad sėkminga Obama rinkiminė kampanija suteikia tris pamokas verslo pasauliui: aiški vizija, strategijos vykdymo pastovumas ir sumaniai išdėstyti bei išnaudoti sąjungininkai. Mažai kas paneigs, kad Obama kampanija – viena geriausių (jei ne pati geriausia) per visą JAV rinkimų istoriją. Jos pagrindiniai kūrėjai, David Plouffe ir David Axelrod, nė karto nenukrypo nuo pasirnktos temos, nesusvyravo, kuomet Hillary Clinton pinigų maišas ir 42-ojo JAV Preziento Bill Clinton’o pagalba atrodė nenugalima ir nepasidavė, kuomet John McCain primestos asociacijos su teroristu Bill Ayers, korumpuotu verslininku Tony Rezko bei buvusiu skandalingu pastoriumi Rev. Jeremiah Wright būtų pražudę ne vieną politikos naujoką.

Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad Obama, lyg išrinktasis mesijas, išgelbės pasaulį nuo ekonominės krizės, išnaikins terorizmą ir amžiams palaidos globalinio atšilimo grėsmę, bet net ir aršiausi ką tik išrinkto Prezidento kritikai sunkokai paneigtų, kad Barack Obama tapo atskaitos tašku politinių informacinių technologijų srityje, asmenybės kulto įtakos įkūnijimu bei nenuginčijamu strateginio vientisumo pavyzdžiu politikoje.

Lietuvos Sostinės Reklama Jau Sklando Po Pasaulį

Velniškai smagu buvo matyti tiek daug užsienyję ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, susirinkusių Lietuviškoje aplinkoje. Kalbu apie „Vilniaus – Europos kultūros sostinės – 2009“ Ambasadorių susitikimą Gruodžio 27d. “Forum Palace“ pramogų centre. Amabasadorių tinklo idėja tikrai geniali. Juk niekas geriau negali garsinti mūsų sostinės nei šimtai įvairaus amžiaus visme pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių, be perstojo reklamuojančių 2009-ųjų Europos Kultūros Sostinę.

Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius ’09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.

Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub’ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York’o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.

Lietuva ir Vilnius pagal Google

Google jau tapo beveik nepavejema Interneto kompanija, o jos sukaupti ir kartais paviešinti duomenys darosi vis patikimesni. Nusprendęs palyginti Internautų susidomėjimą Baltijos šalimis ir jų sostinėmis, informacijos pradėjau ieškoti “Google Trends“ tinklapyje. Ši svetainė, įvedus tam tikra žodį, pateikia informaciją apie tai, kiek kartų jis buvo užklaustas Google paieškoje. Žinoma, palyginau “Lithuania, Latvia, Estonia“ ir gavau pakankamai nuspėjamus rezultatus. Nors ir esame paskutiniai, nuo Estijos ir Latvijos atsiliekame nežymiai. Kur kas įdomiau atrodė skirtumas tarp Vilniaus, Rygos ir Talino paieškos apimčių. Latvijos sostinė čia akivaizdžiai pirmauja, O Talinas ir Vilnius – apylygiai varžovai. Galbūt Lietuviams vertėtų praturtėti dar viena švente – “Google paieškos diena“ – kurios metu kiekvienas tautietis galėtų tiesiogiai prisidėti prie mūsų šalies įvaizdžio kėlimo į pasaulinę padangę.

Kodėl tik Prezidentas ir verslininkai rūpinasi Lietuvos įvaizdžiu?

Vos prieš kelias valandas į Lietuvą nusileido vienas žymiausių marketingo ekspertų – Philip Kotler. Titulouotas pasaulio vadybininkas rytoj Vilniuje pristatys naujausias savo idėjas ir darbus. Tautų įvaizdžio formavimas – vienas iš pagrindinių jo specializacijos krypčių. Džiugu, kad Valdas Adamkus susitikime su Kotler ir aptarė valstybės įvaizdžio formavimo problemas. Visgi, ne daugelis kitų valdžios atstovų susidomėjo šio “rinkodaros guru“ atvykimu. Rytojaus konferencijos dalyvių sąraše – vien verslininkai ir keletas Lietuvos universitetų (KTU, VU, VDU, Vilniaus Kolegija). Žinoma, renginio tema nėra tiesiogiai susijusi su valstybės įvaizdžio formavimu, tačiau tokių įstaigų kaip Užsienio Reikalų Ministerija, Lietuvos prekinio ženklo konkurso organizatoriai ar Vyriausybės atstovai dalyvaudami turėtų neįkainojamą galimybę tiesiogiai užduoti klausimus Lietuvos įvaizdžio formavimo tema.

Apie Vilnių pasauliniu mastu

Nors BBC ar CNN dar nerodo Lietuvos reklamų, o ir mūsų šalies įvaizdžio formavimo pastangos labai menkos, esame vis dažniau pastebimi. Ir ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir užsienio turistų bei po pasaulį keliaujančių žurnalistų. Geriausias pavyzdys – New York Times straipsnis apie Vilnių, kaip vakarietišką, sparčiai augančią post-Sovietinę sostinę. Nors ir esame toli nuo labiau išsivysčiusų Europos didmiesčių, Vilnius straipsnyje tituluojamas kaip kainomis prieinamesnė Paryžiaus ar Prahos alternatyva.

“Įvaizdis yra viskas“. Iš tiesų, jei spręstume iš New York Times publikacijų, kiekvienos Baltijos Šalių sostinės veidas labai skirtingas. Talinas – Baltijos Las Vegas. Ryga – komsmopolitiškiausia iš kaimynų trijulės, o Vilnius – auganti Rytų Europos kultūros sostinė. Tikėkimės, kad toks mūsų įvaizdis gyvas ne vien Lietuvių mintyse.

Lietuvos prekinio ženklo belaukiant

Kol Lietuvos prekinio ženklo likimas įstrigęs tarp mūsų tėvynės ir London, Ontario teisininkų ir valdžios atstovų diskusijų, verta pasidomėti, kaip kitos šalis save pristato pasauliui. “Future Brand“ agentūros ataskaitoje “Country Brand Index“ Australija laikoma lydere šioje srityje.