Lietuviai – Nelaimingiausi Europoje!?

Seniai maniau, kad verta mokytis iš Skandinavų. Štai Švedija pasauliui padovanojo režisierių Ingmar Bergman, lakoniško dizaino IKEA baldus, Saab automobilius, bei Ericsson telefonus. Suomija nustebino Nokia fenomenu, aukščiausio lygio edukacine sistema, sauna, bei įspūdinga moderniaja architektūra. Rodos, Danija rado kur kas įdomesnį būdą nustebinti pasaulį savo naujausiu pasiekimu – “laimingiausios pasaulio šalies“ titulu. Didžiosios Britanijos Leicester Universiteto ataskaitoje, publikuotoje “BusinessWeek“ žurnale, Danija aplenkė visas pasaulio šalis laimingiausių pasaulio tautų kategorijoje. Įdomu tai, kad paskelbtame dešimtke – net šešios Europos šalys. Tarp jų – keturios iš Skandinavijos regijono.

“Laimingiausių“ šalių ataskaitos rezultatus lėmė keletas esminių faktorių: turtinė lygybė, sveikatos apsauga, išsilavinimo lygis bei galybė ktų elemetų. Kitame “laimės spektro“ gale – Zimbabvė ir Burundis. Bene labiausiai nustebino Jungtinės Amerikos Valstijos užėmusios žemą 23-ą vietą, Vokietija atsidūrusi 35-oje, Didžioji Britanija 41-oje, o Prancūzija net 62-oje vietoje.

Apmaudu, kad nelaimingiausiais Europiečiais BusinessWeek titulavo Lietuvius (155 vieta). Vos laipteliu “atsiliko“ Latvija. Estija atsidūrė 139 vietoje.

Pralinksmėkim, tautiečiai!

JAV Prezidento Rinkimai: Lenktynės Dėl Visuomenės Apklausų Rezultatų

Robert Orben kartą paklausė “Ar nesusidaro įspūdis, kad rinkimai yra skelbiami tam, kad patvirtintume arba paneigtume visuomenės apklausų rezultatus“. Iš tiesų, jau keli mėnesiai Jungtinėse Valstijose visuomenės apklausų agentūros kasdien pateikia naujus su Prezidento rinkimais susijusius apklausų duomenis. Kasdien vis kitokia tikimybė, kad Barack Obama, Hillary Clinton ar Rudolph Giuliani laimės tik metų pabaigoje vyksiančius rinkimus. CNN televizija bent pusdienį paskiria naujoms analizėms ir spekuliacijoms. Visuomenės apklausos, rodos, tapo patogiu, daug pastangų nereikalaujančiu ir, kas svarbiausia, neišsemiamu įrankiu naudojamu užimti nuobodžiaujančius televizijos gerbėjus. Juk neįmanoma atsispirti pagundai pasidomėti, ar šį ryta tavo garbinamam politikui pavyko bent keliais procentais priartėti prie taip nekenčiamo opozicijos lyderio. O ir galo tokioms lenktynėms nematyti. Juk pasibaigus prezidento rinkimams, prasidės kongreso, senato ar vietinės savivaldybės rinkiminės kampanijos, o kartu ir jas lydinčios apklausos.

Šiandien Iowa valstijoje prasideda pirmasis JAV rinkimų etapas, kuriame žmonės turės realią galimybę pareikšti savo nuomonę. Nors ir sureikšminti, būsimi balsavimo rezultatai tebus tik dar vienos visuomenės apklausos duomenys, paveiksiantys naujos, rytojaus visuomenės apklausos rezultatus.

Prezidento Rinkimų Kampanijos Pradžia: Į Lietuvio Širdį Per Krepšinį

Lietuvos krepšinio sirgalius apėmusi euforija – tikras fenomenas. Aukso verti Lietuvos rinktinės žaidėjai atnešė šventę į senokai didžias pergales mačiusią krepšinio šalį. Visgi, šį džiaugsmą stebėdamas per kompiuterio ekraną Bostono mieste, netikėtai suvokiau tai, ką dažnas tautietis galėjo praleisti besigėrėdamas mūsų pasiekimais: Lietuvoje pagaliau prasidėjo Prezidento rinkimų kampanija. Neakivaizdi ir netiesioginė, tačiau labai panaši į tą, kurią jau nuo šių metų pradžios pradėjo Hillary Clinton, Barack Obama ir kiti potencialūs kandidatai į JAV prezidento postą. Įdomu ir tai, kad Clinton oficialus pranešimas apie Prezidento Rinkimų Kampanijos Tiriamojo Komiteto (Exploritary Committee) formavimą ir oficialų savo kandidatūros paskelbimą įvyko likus maždaug 21 mėnesiui iki JAV Prezidento rikimų datos (Lapkričio 4d.). Būtent tiek laiko liko iki 2009 metų Birželio mėnesio Lietuvos Prezidento rinkimų.

Oficialių pranešimų dar nematyti, bet vienas kandidatas jau akivaizdus. Nemanau, kad Gedimino Kirkilo susižavėjimas “antrąja lietuvos religija“ (nuolatinis krepšinio rungtynių stebėjimas bei apdovanojimų teikimas “Siemens“ arenoje, premijos Lietuvos krepšininkams padidinimas) nenuoširdus, tačiau akivaizdu, kad krepšinis – puiki dirva parodyti save, įsiteigti tautai ir pritaikyti strategijas jau ne vienerius metus naudojamas JAV prezidento rinkimų kampanijose. Atrodo, kad ir kiti potencialūs kandidatai vis dažniau pradeda rodytis viešumoje leisdami suprasti, kad strategijos kuriamos ne vien artėjantiems Seimo rikimams.

Bėga paskui pinigus

Kaip praturtėti trokštantys žmonės vaikosi lengvų pinigų, taip ir naujos verslo įmonės siekia greito, lengvai prieinamo finansavimo. Šis žmogiškų dėsnių pritakymas verslo aplinkoje darosi vis akivaizdesnis dabartiniame, dinamiškų, technologinių inovacijų prisodrintame pasaulyje. Vienas po kito dygstantys nauji verslai Amerikoje agresyviai siekia užsitikrinti “verslo angelų“ bei rizikos kapitalo fondų paramą. Visgi, rodos, retas supranta, kad tokių finansų prieinamumas ambicingiems, naujas idėjas igyvendinti bandatiems jaunuoliams gali atnešti neregėtą ekonimnę sėkmę visos šalies ar, JAV atveju, valstijos ekonomikai.

“The Boston Globe“ straipsnyje “Kodėl Facebook pabėgo į vakarus“ (“Why Facebook went west“) kalbama apie tai, kaip visame pasaulyje jau žinomas Interneto socialinis tinklas, nesuviliojęs Bostono investuotojų, buvo priverstas trauktis į “Silicio Slėnį“ Kalifornijoje, kur finansinį prieglobsti rado ne viena nauja Interneto bendrovė (“start-up“). Straipsnio moralas akivaizdus – dėl didelio skeptiškumo Bostonas prarado $6 miliardų vertės kompaniją. Žinoma, šimtams naujųjų verslų nepavyksta uždirbti net keletos tūkstančių dolerių, o Facebook pavyzdys – galbūt tik retai pasitaikanti investuotojų klaida. Visgi, manau, ne sutapimo dėka “Silicio Slėnis“ pritraukė tokius Interneto milžinus, kaip “Apple“, “Google“, “Hewlett-Packard“ ar “Cisco Systems“. Google vos praeitą savaitę paskelbė, kad pati pradės investuoti į naujai besikuriančias technologijų kompanijas.

Skaitydamas apie tokius Amerikos rizikos kapitalo srautus pagalvojau, kad ir Lietuva galėtų žengti panašiu keliu. Juk “Saulėtekio Slėnio“ idėja ir buvo paremta Kalifornijos pavyzdžiu. Belieka tik didžiosioms Lietuvos įmonėms ir turtingiems verslininkams suvokti ir viešai parodyti, kad jie noriai investuotų į ambicingus ir inovatyvius technologijų projektus, o jauniesiems Lietuvos verslininkams – drąsiai ir argumentuotai siųlyti savo idėjas. Procesas nelengvas, tačiau galbūt ilgainiui atneštų kol kas Rytų Europoje neregėtų rezultatų. Nenustebčiau jei ir čia “VP Market“ ar “MG Baltic“ būtų pirmieji.

$0.5mln. kainuojantis skrydis į mokyklą

Vakar lektuvu skrisdamas atgal į savo universitetą JAV, perskaičiau įdomų straipsnį. Tema – didžiųjų JAV korporacijų vadovų naudojami privatūs lėktuvai. Tokia prabanga pasigrti gali ne vienas. Normalu, atrodytų, kad verslo tisklais keliaujant nereikia laukti ilgose eilėse, grūstis su kitais keleiviais. Įdomiausia tai, kad, pasak “The Guardian“, net 54% vadovų leidžiama korporacijų lėktuvus naudoti asmeniniams tikslams. Štai “eBay“ vadovės Meg Whitman transporto priemonės naudojimas kainuoja per $773,467 per metus, “Wrigley’s“ vadovo William Wrigley lektuvas – $540,210. Visgi, mano dėmesį patraukė pagrindinis rašinio personažas – “Qwest Communications“ vadovo Edward Mueller podukra. Jai lėktuvas skirtas skristi į mokyklą iš Kolorado į Kalifornijos valstiją. Smagu, pamaniau, būtų ir man taip iš Lietuvos į JAV kas antrą savaitgalį paskraidyti. Deja, net ir Lietuvos Prezidentas ar kiti valdžios atstovai kol kas negali pasidžiaugti bent vienu, tarnybiniams tikslams skirtu lėktuvu.