Archyvas
Startavo PrezidentoRinkimai2009.lt Portalas
Pagaliau atskleidėme artėjantiems prezidento rinkimams skirtą pilietinės žurnalistikos portalą PrezidentoRinkimai2009.lt. Tikimės, kad tautiečiai naudos šią saviraiškos platformą išlieti savo emocijas, (ne)pasitenkinimą, nomones, komentarus ir visus kitus susikaupusius jausmus likus vos 97 dienoms iki rinkimų.
Populiariausiam rašytojui padovanosime 1000 litų premiją.
Rašykit tautiečiai!
Technologijų Ir Nesavanaudiškos Politikos Sankryža
Jungtinių Amerikos Valstijų neidealizuoju, tačiau jau antradienį savo pareigas pradėsiantis šios šalies prezidentas Barack Obama dar prieš inauguraciją demonstruoja nesavanaudiškos lyderystės pavyzdį, kurio derėtų pasimokyti ir Lietuvoje. Kalbu ne abstrakčiai, o lygindamas abiejų šalių lyderių retoriką siekiant susidoroti su ekonominės krizės našta.
Dar praeitą savaite Obamai paskelbus savo ekonomikos stimuliavimo plano detales, galybė kritikų bei gerbėjų akimirksnių deklaravo savo verdiktus. Vienas žymiausių tokio plano kritikų – Nobelio premijos laureatas Paul Krugman, kuris savo rašiniu New York Times siekė įrodyti, jog būsimojo prezidento siūlomos priemonės nepadengs viso biudžeto deficito. Spaudos konferencijoje paklaustas apie garbaus ekonomisto kritiką, Obama išdėstė, jog ekonomikos stimulo planas – ne intelektualinis pratimas, kurį išsprendęs prezidentas galės didžiuotis savo strategijos autorystės teisėmis. Jo tikslas – ekonomikos atgaivinimas, tad jei yra tokių, Demokratų ar Respublikonų, kurie turi gerų idėjų, jos bus išklausytos ir būtinai įgyvendintos.
Lietuvoje, Seimui nepritarus automobilių naudojimo mokesčiui, Andrius Kubilius viešai atskleidė savo nusivylimą koalicijos partnerių žodžio nesilaikymu. Jis teisus, valdanžioji koalicija steigiama ne be priežasties. Nepaisant sprendimų vientisumo bei vengiant žodžio laikymosi, tokios koalicijos egzistavimas – tik formalumas. Visgi, Kubiliaus teiginys, kad “įmonių automobilius apmokestinti siūlė koalicijos partneriai, kurie po to pakeitė poziciją, [tad] tegu jie ir siūlo, iš kur gauti 300 mln. litų, kad biudžete neliktų „skylė““ (Alfa.lt perfrazuoti premjero žodžiai) prieštarauja nesavanaudiškos lyderystės filosofijai. Manau, šios “skylės“ lopymo sprendimus turėtų siūlyti ne tik koalicijos partneriai, pats premejeras, bet ir opozicija bei eiliniai Lietuvos žmonės.
Lietuva ir JAV – žinių ekonomikos šalys, besididžiuojačios savo demokratiniais principais. Visgi, tik JAV, ir tik dabar, pradeda gyventi žinių ekonomikos ritmu. Barack Obama įsteigtas Change.gov portalas pirmą kartą šalies istorijoje suteikė platformą JAV gyventojams išreikšti savo nuomonę, siūlyt idėjas bei kritikuoti šalies vadovo darbą. Taigi, verta ir mums iš to pasimokyti bei pamiršus asmeninius interesus panašias naujoves pritaikyti kur kas mažesnėje Lietuvoje.
Ko Laukia Kandidatai?
Malavio Respublikoje valdančioji partija jau Spalio pabaigoje išsirinko savo kandidatą Gegužės 19 d. vyksiantiems prezidento rinkimams, Irane vienas kandidatas jau oficialiai pareiškė sieksiąs M.Ahmadinedžado posto Birželio 12 d., Indonezijoje Liepos mėnesį vyksiančių rinkimų kandidatų sąraše net trylika pretendentų, ko laukia Lietuvos ambicingiausieji? Mano nuomone – Dalios Grybauskaitės apsisprendimo.
Darius Varanavičius (Žurnalas “Valstybė“) taikliai pastebėjo, kad “daugelyje šalių, kuriose prezidento institucija yra politinės sistemos dalis, baigiantis vieno vadovo kadencijai, pretendentai į aukščiausiąjį šalies postą būna žinomi gerokai anksčiau“, o kandidatų pasirinkimo aiškumas – būtinas. Apmaudu, kad ekonominės krizės metu nevyksta vieša diskusija apie geriausius situacijos gerinimo sprendimus tarp sumaniausių šalies ekonomistų. Gaila, kad neturėsime pakankamai laiko įvertinti mažiau žinomų kandidatų asmenybių bei pilnai suvokti jų pasaulėžiurų. Visgi, lektynėse, kur nugalės tik vienas, o favoritė maždaug 40% tikslumu aiški, daugelis politikų mielau taptų nugalėtojos sajungininkais nei beprasmiškai eikvotų asmeninį politinį kapitalą keldami savo kandidatūrą.
Panašu, kad tokiems žygdarbiams, kaip Obama triumfas prieš nenuginčijama favorite vadinta Hillary Clinton laiko jau mažoka. Tad, kas rungsis dėl Lietuvos Prezidento posto? Viena ar visi?
Tikroji Antikrizinio Plano Kaina
Antikrizinio plano dyglius Lietuva jau pajuto tad ir apie jo priežastis bei logiką verta pakalbėti. Gyvenant JAV ir matant šalies bei Kalifornijos valstijos valdžios veiksmus siekant kovoti su ekonomine krize, susidaro įspūdis, jog Lietuva gyvena “atvirkštinėje“ planetoje. Vos prieš savaitę, Kalifornijos gubernatorius vetavo įstatymus, siekiančius padidinti valstijos mokesčius, o Sausio 20 dieną darbą pradėsiantis naujasis JAV prezidentas Barack Obama jau ruošia 300 miliardų vertės mokesčių sumažinimo projektą. Lietuvoje, kita vertus, su krize kovojama didinant PVM, įvairius akcizus, bei mažinant mokesčių lengvatas. Žinoma, ne visos atikrizinės priemonės klaidingos, tačiau bendra tendencija didinti mokesčius, kuomet ekonomiką būtina stimuliuoti, gali privesti prie dar liūdnesnių rezultatų.
Pirmaiusia, PVM didinimu, keliamos bendro vartojimo prekių kainos, kurios mažina vartotojų perkamąją galią. Prie to prisideda ir naujas akcizas bezinui, dyzeliniams degalams ir žibalui. Dėl mažo degalų kainos elastingumo, vartotojai privalės susiveržti diržus prikdami kito pobūdžio prekes, taip mažindami vartojimą. Panašaus akcizo įvedimui Jungtinėse Valstijose dar 2004-aisiais buvo priešinamasi, įrodant tokio plano neveiksmingumą Global Insight, Inc. ekonometrijos modeliu. Kol kas Prezidento vetuotas, tačiau rimtai svarstomas 150 Lt vertės mėnesinis automobilio naudojimo mokestis taip pat neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai. Siekiant atsikratyti dalies šiuo metu ekslpotuojamų automobilių, sumažėtu poreikis degalams, smuktų ir dabar krentantis naujų automobilių partdavimo skaičius.
Planuojant biudžeto įplaukas iš mokesčių didinimo būtina atsižvelgti į jų poveikį verslo bei vartotojų elgesiui. Visgi, panašu, kad dėl padidėjusių akcizų alkoholiui AB “Stumbro“ įnašas į Lietuvos biudžetą bus mažesnis nei 2008-aisiais.
Retkarčiais toks antikrizinis planas teisinamas prasitariant, kad mokesčių našta Lietuvoje, išreikšta bendro vidaus produkto (BVP) proporcija, pati mažiausia Europos Sąjungoje, kuomet Švedijoje mokesčiai viršyja net 51% BVP. Visgi, Lietuvos BVP vienam žmogui – daugiau nei keturis kartus mažesnis.
Galiausiai, desertas – Christina ir David Romer mokslinis darbas “Mokesčių Kaitos Makroekonominė Įtaka“ (Liepa, 2007). Pasak jų, mokesčių padidinimas 1% BVP, ne tik sulėtina bendro vidaus produkto augima, bet jį sumažina 2 ar 3 procentais.
Galbūt verta pradėti uždarinėti esamų įstatymų spragas, leidžiančias vengti dabartinių mokesčių, kurti sąlygas, skatinančias smulkaus verslo klestėjimą, stimuliuoti bendrą vartojimą bei stipriai apkarpyti valstybės išlaidas prieš apsunkinant pažeidžiamausius Lietuvos visuomenės sluoksnius naujais mokesčiais?!
Vakarienė Su Kadenciją Baigusia Latvijos Prezidente Vaira Vike-Freiberga
Vakar turėjau progos vakarieniauti su Latvijos ex-Prezidente Vaira Vike-Freiberga. Viešėdama Jungtinėse Valstijose, Latvijos pirmoji prezidentė moteris užsuko ir į Harvardo Universitetą, kur susitiko su maža grupele studentų. Keletos valandų diskusijoje dominavo Europos Sąjungos ateities, Baltijos Šalių integracijos į Vakarietišką visuomenę bei moterų vaidmens aukščiausiuose politiniuose postuose temos. Pastarajai ir buvo skirta daugiausiai laiko.
Prezidentė atsargiai ir įtaigiai įvertino dabartinę situaciją pasaulyje, palengva išvardindama negausų aukščiausius valdžios postus užimančių moterų sąrašą, bei atsižvelgdama į diskusijoje dalyvavusių studentų nuomonę, pasiūlė savo perspektyvą. Vike-freiberga įkvėpė daugelį pašnekovų teigdama, jog nepaisant lyties ar rasės, kiekvienas žmogus turi teisę į aukščiausias politikos, verslo ar kitos šakos postus. Ji pripažino, kad kai kurie feminizmo šalininkai retkarčiais iškreipia lytinės nelygybės diskusiją ir priverčia pamiršti, kad lygybė, o ne vienos ar kitos lyties dominavimas – sėkmingos ateities receptas.
Kalbėdama apie savo kadenciją Latvijoje bei prezidento postą, kaip instituciją, Vike-Freiberga sudomino pašnekovus teigdama, kad daugelyje demokratinių respublikų įvestas minimalus amžiaus
limitas kandidatams į prezidento postą ne tik užtikrina patirties bei asmeninės brandos gausą, bet ir išlygina biologinius, gimdymo bei šeimos kūrimo paskatintus skirtumus tarp moterų ir vyrų.
Vaira Vike-Freiberga palietė ir JAV prezidento rinkimų, kuriose dominuoja lenktyvės tarp juodaodžio Barack Obama ir moters kandidatės Hillary Clinton, temą bei iškėlė klausimą: kas lemia moters ar konkrečioje visuomenėje neįprastos rasės individo sėkmę – visuomenės pasirengimas ar aukščiausio valdžios posto siekiančio žmogaus kompetencija?
Išrinktas Vilniaus Guggenheim Muziejaus Projekto Konkurso Nugalėtojas
Nuo Atkūrimo Prie Kūrimo
Nors Valstybę atkūrėme net prieš 17 metų, neretai vis dar žvalgomės į praeitį, kaltiname kelių sovietinių dešimtmečių padarytą žalą bei nepilnavertiškumo skatinami, bandome mėgdžioti pasaulyje labiau žinomas šalis. Be abejo, iš gerų pavyzdžių verta pasimokyti, visgi, laikas į save pažvelgti kaip į lygiavertę partnerę net ir galingiausioms pasaulio vertybėms. Laikas suvokti, kad kiekvienas iš mūsų gali ir privalo prisidėti prie savo šalies tobulinimo. Laikas nustoti tikėtis, kad Lietuvos valstybė ar jos valdžia, kaip Kalėdų Senelis, atneš gausybę gyvenimą saldinančių dovanų. Visada buvome, esame ir būsime darbšti tauta, tad pasitelkime kurybiškumą ir prieš beveik du dešimtečius išlaisvintą tautą paverskime į įdomiausią, linksmiausią, moderniausią bei turtingiausią pasaulio kampelį!
Vos metai liko iki atkurtos Valstybės pilnametystės. Pasistenkime, kad Lietuvos 18-asis taptu tautos brendimo kulminacija!
Kodėl Neperkame Internete?!
Ar šiemet bent kartą apspirkote Internete? Jei gyvenate Lietuvoje, vos 6% jūsų į šį klausimą greičiausiai atsakėte teigiamai. Ši statistika ne iš piršto laužta, o “Eurostat“ tyrymo patvrtinta Lietuvos Interneto rinkos proporcija. Priežastis, Verslo Žinių teigimu, gyventojų “baimė pateikti savo kreditinių kortelių bei asmens duomenis.“ Visgi, Danijoje ar Didžiojoje Btitanijoje Internete apsipirkinėja virš 50% gyventojų. Sunku vienareikšmiškai neigti, kad Lietuviai – viena baigščiausių Europos tautų, kita vertus, manau, vertėtų apsvarstyti alternatyvias tokio “fenomeno“ priežastis.
Pirmiausia, esminė aktyvaus pirkimo sąlyga – pardavėjų egzistavimas Lietuvos Interneto rinkoje. Pasaulye dominuojantys amazon.com ar ebay.com prekybos tinklapiai pamažu veržiasi už JAV ribų. Amazon Interneto parduotuvė jau egzistuoja Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Ebay aukcionai veikia dvylikoje Europos šalių (tarp jų ir Lenkijoje). Apple savo prekes Internetu pardavinėja net šešiolikoje Europos valstybių. Akivaizdu, kad nė viena iš Interneto gigantų dar nepasiekiama Lietuvos, ar dar labiau Interneto vengiantiems Rumunijos ir Bulgarijos pirkėjams. Sveikintinos Lietuviškos level.lt ir shopsite.lt iniciatyvos, tačiau būtina steigti ir plėtoti daugiau Intrneto parduotuvių bei skatinti sėkmingų pasaulinių gigantų atėjimą.
Antra problema – atsiskaitymo būdai. Nepaslaptis, kad norint pirkti Internete, būtina turėti kreditinę ar debetinę kortelę. Deja, net ir plastikinės atsiskaitymo priemonės turėtojai susiduria su didelėmis problemomis. Mat, daugelyje pasaulio bei Lietuvos Interneto parduotuvėse priimamos tik “MasterCard“ bei “Visa“ kortelės. Lietuvoje populiarios (dėl sudarytų kliūčių įsigyti “MasterCard“ ar “Visa“) “Maestro“ bei “Visa Electron“ atsiskaitymo priemonės dažnai užkerta kelią apsiprikimui Internete. Galbūt ir geografinė padėtis nebūtų opi problema, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę, nevaržomas standartų, pirkti Lenkijos, Vokietijos ar Suomijos Interneto parduotuvėse.
Tikiu, kad ir kreditinių kortelių informacijos saugumas – reali problema, tačiau abejoju, ar sunkiai pamatuojamas baimės faktorius nusveria akivaizdžią Internete parduodamų prekių techninę bei geografinę prieinamumo dilemą.
Švietimo Eksportas
Nepaslaptis, kad JAV aukštojo išsilavinimo sistema – bene geriausia pasaulyje. Akivaizdu ir tai, kad valdant pavyzdingus Jungtinių Valstijų universitetus vadovaujamasi solidžiais verslo dėsniais. Štai už Harvard universiteto $34.9 miliardų biudžetą atsakingas žymus finansininkas Mohamed A. El-Erian, o pati švietimo įstaiga įregistruota korporacijos vardu. Įdomi ir dar viena tendencija: geriausi pasaulio universitetai pamažu imasi tarptautinių organizacijų vaidmens. Štai The New York Times rašoma, kad daugybė JAV universitetų jau siekia įkurti filialus šalyse, kurios patiria nemažai švietimo sistemos problemų. Artimieji Rytai – vienas populiariausių regionų. New York University jau 2010 metais planuoja atidaryti pirmajį liberaliųjų menų filialą Abu Dhabi (JAE) mieste. Jau ateinantį rudenį Michigan State University pradės darba Dubai (JAE) mieste. Galbūt ir Lietuvoje pravesrtų gero JAV universiteto filialo atsiradimas? Be akivaizdaus mokslo kokybės privalumo, tokios atstovybės įsikūrimas padėtų išvengti vizų bei kultūrinio šoko problemų, taip pat padėtų gerinti Lietuvos studentų anglų kalbos žinias. Kita vertus, užsienietiško švietimo invazija prisidėtų prie galimo nacionalinės kultūros naikinimo.
Taigi, ar verta laukti bei tikėtis dienos, kuomet Princeton universiteto vadovai pasibels į Vilniaus mero duris? Galbūt Lietuviams vertėtų pasimokyti iš JAV universitetų patirties ir patiems steigti naujo pobūdžio švietimo įstaigas. Geriausi pasaulio universitetai – privačios organizacijos, o vienas iš ankstyų jų steigimo paskatų – pelnas. Ne veltui metų mokslas elitiniuose JAV universitetuose kainuoja virš $45,000. Manau, kad sąlytis tarp verslininkiško požiūrio ir edukacinio idealizmo padėtų išjudinti beįsisenėjančią švietimo reformos problemą Lietuvoje. Kam laukti Harvardo atėjimo į Lietuvą jei patys galime tokį sukurti?!
Photo: New York Magazine
“Maxima LT“: Sėkmės Modelis
Pasak Delfi.lt publikuotos Vilmorus apklausos, UAB “Maxima LT“ – įtakingiausia Lietuvos bendrovė. Lyg ir nieko nuostabaus žinant, kad Nerijui Numavičiui turtingumu neprilygsta niekas, o Maximos prekybos centrų gausybe Lietuva ko gero greit aplenks net Jungtines Amerikos Valstijas. Visgi, žvelgiant iš globalios perspektyvos, tokie rezultatai neramina. Turtingiausių pasaulio miliardierių sąrašuose karaliauja technologijų ir finansų magnatai Bill Gates ir Warren Buffett, verslo pasaulį drebina milžiniški skaitmeninio pasaulio sandoriai. Kodėl Lietuvoje įtakingiausia laikoma technologijų bendrovė “Omnitel“ tesitenkina vienuolikta vieta?
Dažnai kalbame apie žinių visuomenę, inovacijų skatinimą, Saulėtekio Slėnį lyginame su Kaliforonijos technologijų fenomenu (Silicio Slėniu), tačiau pasaulio naujais išradimais toli gražu nestebiname (Lietuviškų lazerių neužmiršau). Štai Estija didžiuojasi “Skype“ sėkme, Suomija jau senokai džiugina Nokia telefonais. Norėtūsi ir Lietuviško “superkompiuterio“. Toli gražu nekritikuoju nacionalinių technologijų vystymo pastangų, tačiau tvirtai tikiu, kad neregėta “Maxima LT“ sėkmės istorija turetų tapti pavyzdžiu “ateities“ industrijose. Galbūt ir patiems “Maxima LT“ vadovams derėtų pasvarstyti technologijų verslo scenarijus siekant pažymėti mūsų šalį pasaulio inovacijų žemėlapyje.
Karolis BALČIŪNAS 