Švietimo Eksportas

Nepaslaptis, kad JAV aukštojo išsilavinimo sistema – bene geriausia pasaulyje. Akivaizdu ir tai, kad valdant pavyzdingus Jungtinių Valstijų universitetus vadovaujamasi solidžiais verslo dėsniais. Štai už Harvard universiteto $34.9 miliardų biudžetą atsakingas žymus finansininkas Mohamed A. El-Erian, o pati švietimo įstaiga įregistruota korporacijos vardu. Įdomi ir dar viena tendencija: geriausi pasaulio universitetai pamažu imasi tarptautinių organizacijų vaidmens. Štai The New York Times rašoma, kad daugybė JAV universitetų jau siekia įkurti filialus šalyse, kurios patiria nemažai švietimo sistemos problemų. Artimieji Rytai – vienas populiariausių regionų. New York University jau 2010 metais planuoja atidaryti pirmajį liberaliųjų menų filialą Abu Dhabi (JAE) mieste. Jau ateinantį rudenį Michigan State University pradės darba Dubai (JAE) mieste. Galbūt ir Lietuvoje pravesrtų gero JAV universiteto filialo atsiradimas? Be akivaizdaus mokslo kokybės privalumo, tokios atstovybės įsikūrimas padėtų išvengti vizų bei kultūrinio šoko problemų, taip pat padėtų gerinti Lietuvos studentų anglų kalbos žinias. Kita vertus, užsienietiško švietimo invazija prisidėtų prie galimo nacionalinės kultūros naikinimo.

Taigi, ar verta laukti bei tikėtis dienos, kuomet Princeton universiteto vadovai pasibels į Vilniaus mero duris? Galbūt Lietuviams vertėtų pasimokyti iš JAV universitetų patirties ir patiems steigti naujo pobūdžio švietimo įstaigas. Geriausi pasaulio universitetai – privačios organizacijos, o vienas iš ankstyų jų steigimo paskatų – pelnas. Ne veltui metų mokslas elitiniuose JAV universitetuose kainuoja virš $45,000. Manau, kad sąlytis tarp verslininkiško požiūrio ir edukacinio idealizmo padėtų išjudinti beįsisenėjančią švietimo reformos problemą Lietuvoje. Kam laukti Harvardo atėjimo į Lietuvą jei patys galime tokį sukurti?!

Photo: New York Magazine

Reklama

“Super Antradienio“ Rezultatai

CNN :: The New York Times :: MSNBC.com

Aiškių Jums “barbenimų“ 2008-aisiais!

Gruodžio 30-osios New York Times straipsnis “Innovative Minds Don’t Think Alike“ atkreipia dėmesį į tai, jog didėjant žmogaus žinioms konkrečioje srityje, jo kūrybiškumas ir sugebėjimas inovatyviai mąstyti vis labiau blėsta. Paradoksalu, bet akivazdu, jog “tampa vis sunkiau mąstyti už savo paties pasistatytų žinojimo ribų“.

Šį fenomeną New York Times iliustruoja psichologės Elizabeth Newton Stanford Universitete 1990-aisiais metais atliktu eksperimentu, kurio metu bandymo subjektai buvo paprašyti savo pirštų krumpliais barbenti jiems žinomas dainas, o likusiems eksperimento dalyviams buvo liepta spėti šių dainų pavadinimus. Prieš bandymą “barbenantieji“ paklausti, kiek, jų manymu, dainų bus atspėta, atsakė – “apie pusę“. Įvykdžius eksperimentą, paaiškėjo, jog tik 3 iš 130 melodijų buvo teisingai įvardintos. Tapo akivaizdu, kad nors ir aiškiai galvoje girdima melodija beveik niekada nebuvo efektyviai perteikta spėjančiam asmeniui. Išvada – vieno žmogaus idėjos dažnai skamba visiškai kitaip jo pašnekovo mintyse.

Skaitydamas šį straipsnį suvokiau, ko derėtų palinkėti ateinantiems 2008-iesiems. Juk neteisingai suprastos ar pateiktos mintys ir idėjos dažnai yra esminės konfliktų priežastys, nesusipratimų, neefektyvaus darbo, politikų, verslinikų ar kitų visuomenės žmonių vizijų nesuprantamumo šaltiniai. Braunantis per Naujuosius linkiu lakoniškumo, minčių aiškumo, teisingai Jums sakomų žodžių supratimo ir tobulo genialių idėjų “barbenimo“.

Gerų 2008-ųjų!

K.

“Bilbao Efektas“ Vilniui

Jau Spalį “Guggenheim“ muziejus Bilbao šves dešimties metų sukaktį. Sunku būtų rasti kitą miestą, kuris pakilo į pasulinės šlovės viršūnę vieno architektūrinio šedevero dėka. New York Times straipsnyje cituojamas “Bilbao Efektas“ jau keletą metų studijuojamas universitetuose, o jo įtaka radikaliai transformavo Ispanijos turizmo industriją. Neįtikėtina, bet panašų statinį už keletos metų galbūt išvysime ir Lietuvoje. Pirmasis žingsnis naujojo “Hermitage-Guggenheim“ meno centro atsiradimui Vilniaus centre jau žengtas, Liepos mėnesio pradžioje New York’e pasirašyta sutartis dėl galimybių studijos tokio muziejaus steigimo klausimu. Muziejaus projekto konkurse dalyvaus pasaulinio garso architektai Massimiliano Fuksas, Zaha Hadid ir Daniel Libeskind. Jei projektas virs realybe, Vilnius taps ne tik Europos kultūros sostine, “Fluxus“ judėjimo centru, Jono Meko darbų lopšiu, bet ir vienu iš svarbiausių kultūros centrų pasaulyje.

Belgijai Gresia Išnykimas

Žemaičiai retkarčiais pajuokauja apie atsiskyrimą nuo Lietuvos, Kalifornijos gyventojai kartais savo valstijos tapatybę vertina labiau nei Amerikiečio vardą, bet panašu, kad Belgijos valstybei gresia realus skilimas. Anot New York Times, praėjus dviems mėnesiams po rinkimų Belgijoje valdžia vis dar nesuformuota. Nenuostabu, kad flamandiškai kalbantys Flandrijos (“Vlaanderen“) gyventojai bei prancūzakalbiai ir vokiečiakalbiai Valoniečiai (“Wallonie“) nesusitaria, tačiau vis dažniau apie horizontalų šalies padalijimą kalbama viešai. “Flamandų Bloko“ (“Vlaams Blok“) lyderio teigimu Valoniją ir Flamandriją sieja tik “karalius, šokoladas ir alus“. Belgijos politilogė Caroline Sägesser netiki, kad Belgija stovi ant skilimo ribos, tačiau “nustebtu jei mirtų Belgijoje“.

Bet kuriuo atveju, ši istorija įdomiausia Europos Sąjungos kontekste. Belgijos (taip pat ir Flamandrijos) sostinė Briuselis laikoma ir Europos “sostine“, o pati šalis – viena svarbiausių ES valstybių. Kas nutiks, jei Valonija taps atskira valstybe? Kaip keisis Europos Sąjunga žinant, kad flamandų kalba nėra laikoma oficialia ES? Ar tokie pokyčiai įtakotų turkiškosios Kipro dalies statusą bei pačios Turkijos galimybes tapti ES nare?

Apie Vilnių pasauliniu mastu

Nors BBC ar CNN dar nerodo Lietuvos reklamų, o ir mūsų šalies įvaizdžio formavimo pastangos labai menkos, esame vis dažniau pastebimi. Ir ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir užsienio turistų bei po pasaulį keliaujančių žurnalistų. Geriausias pavyzdys – New York Times straipsnis apie Vilnių, kaip vakarietišką, sparčiai augančią post-Sovietinę sostinę. Nors ir esame toli nuo labiau išsivysčiusų Europos didmiesčių, Vilnius straipsnyje tituluojamas kaip kainomis prieinamesnė Paryžiaus ar Prahos alternatyva.

“Įvaizdis yra viskas“. Iš tiesų, jei spręstume iš New York Times publikacijų, kiekvienos Baltijos Šalių sostinės veidas labai skirtingas. Talinas – Baltijos Las Vegas. Ryga – komsmopolitiškiausia iš kaimynų trijulės, o Vilnius – auganti Rytų Europos kultūros sostinė. Tikėkimės, kad toks mūsų įvaizdis gyvas ne vien Lietuvių mintyse.