Archyvas
Išrinktas Vilniaus Guggenheim Muziejaus Projekto Konkurso Nugalėtojas
Lietuvos Sostinės Reklama Jau Sklando Po Pasaulį
Velniškai smagu buvo matyti tiek daug užsienyję ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, susirinkusių Lietuviškoje aplinkoje. Kalbu apie „Vilniaus – Europos kultūros sostinės – 2009“ Ambasadorių susitikimą Gruodžio 27d. “Forum Palace“ pramogų centre. Amabasadorių tinklo idėja tikrai geniali. Juk niekas geriau negali garsinti mūsų sostinės nei šimtai įvairaus amžiaus visme pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių, be perstojo reklamuojančių 2009-ųjų Europos Kultūros Sostinę.
Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius ’09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.
Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub’ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York’o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.
“Bilbao Efektas“ Vilniui
Jau Spalį “Guggenheim“ muziejus Bilbao šves dešimties metų sukaktį. Sunku būtų rasti kitą miestą, kuris pakilo į pasulinės šlovės viršūnę vieno architektūrinio šedevero dėka. New York Times straipsnyje cituojamas “Bilbao Efektas“ jau keletą metų studijuojamas universitetuose, o jo įtaka radikaliai transformavo Ispanijos turizmo industriją. Neįtikėtina, bet panašų statinį už keletos metų galbūt išvysime ir Lietuvoje. Pirmasis žingsnis naujojo “Hermitage-Guggenheim“ meno centro atsiradimui Vilniaus centre jau žengtas, Liepos mėnesio pradžioje New York’e pasirašyta sutartis dėl galimybių studijos tokio muziejaus steigimo klausimu. Muziejaus projekto konkurse dalyvaus pasaulinio garso architektai Massimiliano Fuksas, Zaha Hadid ir Daniel Libeskind. Jei projektas virs realybe, Vilnius taps ne tik Europos kultūros sostine, “Fluxus“ judėjimo centru, Jono Meko darbų lopšiu, bet ir vienu iš svarbiausių kultūros centrų pasaulyje.
Grįžti, negrįžti!?
Vakar, “Veido“ žurnalistės paklaustas, ar baigęs studijas Harvardo Universitete grįšiu į Lietuvą, išdėsčiau, kad, be abejonės, anksčiau ar vėliau gyvensiu tėvynėje. Visgi, pasibaigus interviu, suvokiau, kad apie tai niekada giliai nemąsčiau, nepasvėriau už ir prieš, neapgalvojau, kuris variantas naudingesnis man, Lietuvai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad neieškosiu asmeninės naudos, ir tikrai keliausiu ten, kaip vienas mano draugas yra pasakęs, “kur man bus geriausia“, tačiau po išvažiavimo iš Lietuvos prieš penkerius metus, vis dažniau pagalvoju ir apie mūsų šalies poziciją pasaulyje, kaip aš galėčiau prisidėti prie jos pagerinimo, ar mano karjera, siekiai, ir, tikėkimės, pasiekimai būtų naudingesni šaliai man būnant čia ar užsienyje. Kitaip tariant, retkarčiais klausiu savęs, ar įmanoma suderinti asmeninius interesus ir tuo pačiu kelti Lietuvos reputaciją pasaulio scenoje. Manau, kad taip. Ir visai nesvarbu, kur būsiu, ar ką darysiu, tol kol mano mintys neapleis pasaulinės, o ne į nacionalinius rėmus įspraustos dimensijos. Bet jaučiu, jog leidžiuosi į beletristiką, todėl eisiu prie šio įrašo esmės:
Po interviu su “Veidu“, grįžęs į savo kabinetą Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, užklydau į “Vilnius – Europos Kultūros Sostinė“ Interneto svetainę. Ten aptikau genialią marketingo idėją – “Tapk Vilnius ’09 Ambasadoriumi“. Užpildžiau anketą, išliejau savo širdį apie meilę Vilniui ir gavau patvirtinimą, jog mano pavardė jau puikuojasi tarp šventės ambasadorių. Visgi, padaręs tokį “žygdarbį“, savęs paklausiau – kodėl aš iki šiol apie šią akciją negirdėjau? Kodėl nėra užsienyje besimokančių studentų domenų bazės, kurios pagalba žinios apie tokias kampanijas galėtų būti skleidžiamos pasauliniu mastu? Juk žmonės, kaip aš (besimokantys/gyvenantys užsienyje) būtų patys geriausi tokios idėjos skleidėjai pasaulinėje bendruomenėje. Šis informacijos tarpas ir atsakė į mano ankstesnį klausimą, ar būsiu naudingesnis čia, Lietuvoje, ar gyvendamas svetur? Taigi, mano gyvenimas, karjera ir pasiekimai bus naudingi Lietuvai (man gyvenant už tėvynės ribų) tik jeigu vyks abipusis dialogas: tarp tų kurie gyvena čia ir išvykėlių, kuriems informacija apie Lietuvą gali būti sunkiau pasiekiama.
Karolis BALČIŪNAS 