Archyvas

Archive for the ‘Vilnius’ Category

Išrinktas Vilniaus Guggenheim Muziejaus Projekto Konkurso Nugalėtojas

10 balandžio, 2008 Komentarų: 2

James Bond Lietuvoje

Nors “James Bond: Casino Royale“ tęsinys ir nebus filmuojamas Vilniaus gatvėse, filmo žvaigždė Daniel Craig visą vasarą šmėžavo sostinės gyventojų akiratyje. Lietuvoje filmuota Edward Zwick karinė drama “Defiance“ – Craig ir daugelio kitų įžimybių vizito priežastis. Filmas, kuriame smulkius vaidmenis atlieka ir keletas aktorių iš Lietuvos, jau šiais metais pasirodys kino teatruose, o jo pirmieji kadrai jau gundo būsimuosius žiurovus Internete.

Lietuvos Sostinės Reklama Jau Sklando Po Pasaulį

29 gruodžio, 2007 Komentarų: 3

culturelive.ltVelniškai smagu buvo matyti tiek daug užsienyję ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, susirinkusių Lietuviškoje aplinkoje. Kalbu apie „Vilniaus – Europos kultūros sostinės – 2009“ Ambasadorių susitikimą Gruodžio 27d. “Forum Palace“ pramogų centre. Amabasadorių tinklo idėja tikrai geniali. Juk niekas geriau negali garsinti mūsų sostinės nei šimtai įvairaus amžiaus visme pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių, be perstojo reklamuojančių 2009-ųjų Europos Kultūros Sostinę.

Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius ’09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.

Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub’ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York’o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.

“Bilbao Efektas“ Vilniui

24 rugsėjo, 2007 Komentarų: 2

Jau Spalį “Guggenheim“ muziejus Bilbao šves dešimties metų sukaktį. Sunku būtų rasti kitą miestą, kuris pakilo į pasulinės šlovės viršūnę vieno architektūrinio šedevero dėka. New York Times straipsnyje cituojamas “Bilbao Efektas“ jau keletą metų studijuojamas universitetuose, o jo įtaka radikaliai transformavo Ispanijos turizmo industriją. Neįtikėtina, bet panašų statinį už keletos metų galbūt išvysime ir Lietuvoje. Pirmasis žingsnis naujojo “Hermitage-Guggenheim“ meno centro atsiradimui Vilniaus centre jau žengtas, Liepos mėnesio pradžioje New York’e pasirašyta sutartis dėl galimybių studijos tokio muziejaus steigimo klausimu. Muziejaus projekto konkurse dalyvaus pasaulinio garso architektai Massimiliano Fuksas, Zaha Hadid ir Daniel Libeskind. Jei projektas virs realybe, Vilnius taps ne tik Europos kultūros sostine, “Fluxus“ judėjimo centru, Jono Meko darbų lopšiu, bet ir vienu iš svarbiausių kultūros centrų pasaulyje.

Guggenheim Bilbao

Lietuva ir Vilnius pagal Google

17 rugsėjo, 2007 Komentarų: 2

Google jau tapo beveik nepavejema Interneto kompanija, o jos sukaupti ir kartais paviešinti duomenys darosi vis patikimesni. Nusprendęs palyginti Internautų susidomėjimą Baltijos šalimis ir jų sostinėmis, informacijos pradėjau ieškoti “Google Trends“ tinklapyje. Ši svetainė, įvedus tam tikra žodį, pateikia informaciją apie tai, kiek kartų jis buvo užklaustas Google paieškoje. Žinoma, palyginau “Lithuania, Latvia, Estonia“ ir gavau pakankamai nuspėjamus rezultatus. Nors ir esame paskutiniai, nuo Estijos ir Latvijos atsiliekame nežymiai. Kur kas įdomiau atrodė skirtumas tarp Vilniaus, Rygos ir Talino paieškos apimčių. Latvijos sostinė čia akivaizdžiai pirmauja, O Talinas ir Vilnius – apylygiai varžovai. Galbūt Lietuviams vertėtų praturtėti dar viena švente – “Google paieškos diena“ – kurios metu kiekvienas tautietis galėtų tiesiogiai prisidėti prie mūsų šalies įvaizdžio kėlimo į pasaulinę padangę.

Kodėl tik Prezidentas ir verslininkai rūpinasi Lietuvos įvaizdžiu?

Philip KotlerVos prieš kelias valandas į Lietuvą nusileido vienas žymiausių marketingo ekspertų – Philip Kotler. Titulouotas pasaulio vadybininkas rytoj Vilniuje pristatys naujausias savo idėjas ir darbus. Tautų įvaizdžio formavimas – vienas iš pagrindinių jo specializacijos krypčių. Džiugu, kad Valdas Adamkus susitikime su Kotler ir aptarė valstybės įvaizdžio formavimo problemas. Visgi, ne daugelis kitų valdžios atstovų susidomėjo šio “rinkodaros guru“ atvykimu. Rytojaus konferencijos dalyvių sąraše – vien verslininkai ir keletas Lietuvos universitetų (KTU, VU, VDU, Vilniaus Kolegija). Žinoma, renginio tema nėra tiesiogiai susijusi su valstybės įvaizdžio formavimu, tačiau tokių įstaigų kaip Užsienio Reikalų Ministerija, Lietuvos prekinio ženklo konkurso organizatoriai ar Vyriausybės atstovai dalyvaudami turėtų neįkainojamą galimybę tiesiogiai užduoti klausimus Lietuvos įvaizdžio formavimo tema.

Apie Vilnių pasauliniu mastu

Nors BBC ar CNN dar nerodo Lietuvos reklamų, o ir mūsų šalies įvaizdžio formavimo pastangos labai menkos, esame vis dažniau pastebimi. Ir ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir užsienio turistų bei po pasaulį keliaujančių žurnalistų. Geriausias pavyzdys – New York Times straipsnis apie Vilnių, kaip vakarietišką, sparčiai augančią post-Sovietinę sostinę. Nors ir esame toli nuo labiau išsivysčiusų Europos didmiesčių, Vilnius straipsnyje tituluojamas kaip kainomis prieinamesnė Paryžiaus ar Prahos alternatyva.

“Įvaizdis yra viskas“. Iš tiesų, jei spręstume iš New York Times publikacijų, kiekvienos Baltijos Šalių sostinės veidas labai skirtingas. Talinas – Baltijos Las Vegas. Ryga – komsmopolitiškiausia iš kaimynų trijulės, o Vilnius – auganti Rytų Europos kultūros sostinė. Tikėkimės, kad toks mūsų įvaizdis gyvas ne vien Lietuvių mintyse.

Dviratė kasdienybė Paryžiuje ir Vilniuje

4 rugsėjo, 2007 Komentarų: 2

Praeitą savaitgalį vaikščiodamas Paryžiaus gatvėmis pamačiau tai, apie ką Lietuvoje kalbama nuo sausio pabaigos – naujos kartos “oranžiniai dviračiai“. Tiesa, ten jie ne oranžiniai, tačiau išvaizda beveik identiški tiems, kurie sausio 25d. A.Zuoko buvo pristatyti “Akropolio“ prekybos centre.

Sistema, pavadinimu Velib’, Paryžiuje veikia vos kelis mėnesius, tačiau iš jos populiarumo sprendžiant, rodos, kad taip žmonės keliaija jau keletą metų. Iš tiesų, logistinės detailės buvo gerai apgalvotos prieš paleidžiant virš 10,000 dviračių į Prancūzijos sostinės gatves.

Pirmiausia – pasalugos trukmė, kaina ir apmokėjimo būdas. Naujaisiais dvirčiais neilgesnei nei 30 minučių kelionei gali naudotis kikvienas Paryžietis, sumokėjes 29 eurų metinį, 5 eurų savaitinį ar 1 euro dienos mokestį. Mokant užfiksuojami vartototojo duomenys, sumažinantys vagystės riziką iki minimumo.

Sistema patogi tuo, kad dviračių paėmimo ir grąžinimo centrai išdėstyti beveik 300 metrų atstumu vienas nuo kito, o paėmus vienoje vietoje, transporto priemonę galima grąžinti kitoje. Saugumu ir informatyvumu taip pat pasirūpinta. Nuomotojui pasiimiant dviratį, jam prieinamos saugumo instrukcijos, informacija apie artimiausias dviračių stoteles. Nemaža Paryžiaus dalis padengta dviračių takais.

Vilniaus savivaldybės Interneto apklausos rezultatai parodė, kad net 90% Lietuvos gyventojų pritaria tokių dviračių sistemos įrengimui Vilniuje. Net buvo manoma, kad šią vasarą tokiu būdu jau bus galima keliauti. Kad ir kaip ten bebūtų, manau, būtina idėjos neužmiršti ir kuo greičiau ją įgyvendinti.

Kas važinės Vilniaus metro?

29 rugpjūčio, 2007 Komentarų: 5

Smagu, pamaniau, išgirdęs apie idėją Vilniuje statyti metro. Juk mums, lietuviams, mėgstantiems save lyginti su visais ir viskuo, būtų gera žinoti ir garsiai skelbti, kad neatsiliekame nuo Paryžiaus ar Londono. O gal ir spūstis Vilniaus keliuose sumažintų?! Visgi, atsiranda tokių, kurie siekia sugriauti “lietuvišką svajonę“ klausdami, ar sostinė turi pakankamai gyventojų, kad toks projektas atsipirktų. Atsakymą radau “Vilniaus Metro“ Interneto svetainėje.

Nežinau, ar tai oficiali informacija, ar tik “metro propaganda“, bet argumentas, siekiantis įtikinti metro būtinybe, labai įdomus. Ir vėl palyginimai. Interneto svetainėje pateikiami miestai, kurie nepabūgo statyti metro turėdami mažiau nei 1mln. gyventojų. Pirmasis – Stockholm su 700000 gyventojų. Antroje vietoje – Amsterdam su 730000. Žemiau sąraše – Oslo, Helsinki, Hannover, Rennes ir kiti. Atrodo lyg ir logiška mūsų sostinėje pradėti statybas žinant, kad Renne su 215000 gyventojų tokia iniciatyva nesigaili. Visgi, pamirštama, kad ne gyventojų skaičius, o jų tankumas lemia tokios transporto priemonės paklausą. Čia ir prasilenkia Vilniaus ir visų lyginamųjų miestų demografinė statistika. Štai Stockholm tankumas – net 4160 gyv./km(2), Amsterdam – 4459 gyv./km(2). Mažylis Renne talpina 4092 gyventojų kvadratiniame kilometre. Vilnius, deja, nesiekia net 1500!

Tos pačios svetainės “Dažnai Užduodamų Klausimų“ skiltyje radau ir dar išradingesnį argumentą. Siekiant atsakyti į klausimą “Ar Vilniuje pakankamai gyventojų, kad reikėtų statyti metro?“, rašoma:

“Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad Vilniaus miestas metro sistemai yra pernelyg mažas. Tačiau iš tiesų ne gyventojų skaičius sprendžia miestų bendruomenių sprendimą statyti metropoliteną. Daugelis Kinijos, Indijos ar Bangladešo miestų, turinčių po kelis milijonus gyventojų, net nesvarsto metro susisiekimo sistemos galimybės. Tuo tarpu daugelis Vakarų Europos miestų, turinčių po kelis šimtus tūkstančių gyventojų, jau kelis dešimtmečius naudojasi metropolitenu. Juk metropoliteno transporto sistemas turi beveik visos Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių sostinės. Priežastis paprasta: sostinė tarnauja ir aptarnauja ne tiktai savo zonos gyventojus, bet ir visą valstybę. Taigi metro reikalingumą Vilniuje lemia ne tik Vilniaus miesto, rajono apskrities, bet ir visos Lietuvos gyventojų poreikiai. Sostinė yra šios valstybės ekonominis, kultūrinis, mokslinis ir politinis centras ir čia savo poreikius tenkina ir kitų miestų, kaimų žmonės. Be to, metro poreikį lemia ir šalies ekonominis potencialas, gyventojų mentalitetas, savigarba, ambicijos bei gyvenimo tempas. Metro Vilniuje įmanoma pradėti statyti tik turint tam pasiryžimą. Didžiajai šalies gyventojų daliai šis pasiryžimas turi virsti ir politiniu sprendimu. Galima sakyti, metro tampa ne tik Vilniaus gyventojų, bet ir visos Lietuvos piliečių reikalu, jų požiūrio ir gebėjimo įvertinti esminius dalykus išraiška. Apsispręsdamas statyti metro, Vilnius, o kartu ir visa Lietuva, save pateikia kaip ambicingą, perspektyvią ir apie ateitį mąstančią sostinę ir, žinoma, valstybę. Paradoksalu, tačiau iš tiesų hamletišką metro buvimo klausimą lemia ne gyventojų skaičius, bet jų mąstymo kokybė. Taigi būdamas viena mažesnių Europos sostinių, Vilnius didiesiems kitų valstybių centrams gali prilygti savo planais ir užmojais.“

Išradingas atsakymas. Deja, ne į užduotą klausimą. Galima pamanyti, kad svarstome paminklo lietuvių mentalitetui, gal net naujo “pasaulio stebuklo“ statymą, o ne transporto priemonę mūsų sostinės gyventojams.

Kategorijos:Vilniaus Metro, Vilnius

Estija – Baltijos šalių “laimės kūdikis“?

27 rugpjūčio, 2007 Komentarų: 1

Per praėjusias dvi savaites Estija, rodos, visa galva aplenkė savo Baltijos bendražyges. Anot zuokas.lt, Talinas buvo įvardytas kaip vienas iš penkių kūrybiškiausių Europos miestų, o Estijos premjeras – Andrus Ansip – „Foreign Direct Investment“ (fDi) žurnalo paskelbtas 2007 metų Europos žmogumi. Atrodo, laimės netrūksta Baltijos “skandinavams“. Visgi, dažnas užmiršta, kad kaip ir kiekvienam “laimės kūdikiui“, Estijai teko daug investuoti, kad gautų tokį pripažinimą. Galvodamas apie šį atvejį, prisiminiau Kanadiečio aktoriaus Monty Hall teiginį: “Tapau sėkmingu per viena naktį, bet tam užtrukau dvidešimt metų“.

Nusprendžiau pakapstyti giliau ir pamėginti suvokti iš kur toks Estijos populiarumas. Pasak vz.lt, fDi savo prakalboje apie Estijos premjerą teigia: „Mes esame labai nustebinti jūsų verslui palankios ekonomikos ir mokesčių politikos, kurios jūs siekėte savo kadencijos metu ir kuri prisidėjo prie labai patrauklios Estijos investicinės aplinkos kūrimo, įspūdingo BVP augimo, klestinčio eksporto ir technologinio meistriškumo“. Būtent “technologinis meistriškumas“ mane sudomino labiausiai, todėl nusprendžiau palyginti Lietuvos ir Estijos pastangas save pasauliui parodyti Internete.

Google.com įvedus žodį “Vilnius“, sąrašo viršuje puikuojasi “Vilnius City Municipality“ nuoroda. Protalas painus, tačiau informacijos jame nemažai. Ypač akcentuojamos investicinės galimybės ir prioritetinė “žinių ekonomikos“ sritis. Visgi, naršant, kyla itarimas, kad infomacija jau senokai nepapildyta, o ir dizainas – ne XXIa. stebuklas. Nėra ko stebėtis, šis portalais – tai senoji Vilniaus savivaldybės svetainė. Naujoji pasiekiama tik pačiam įvedus http://www.vilnius.lt ir pasirinkus angliškąją jos versija viršutiniame kairiąjame puslapio kampe. Nenuostabu, kad nesugebėdami pasauliui parodyti net tai, ką jau esame sukūrę, nesusilaukiame technologijų karaliaus vardo.

Šiek tiek žemiau Google paieškos rezultatų sąraše – “Vilnius: The capital of Lithuania“ turistams skirta svetainė. Čia – kur kas patrauklesnis dizainas, išsami informacija, įdomūs vaizdai.

Google.com paieškoje įvedus žodį “Lithuania“ apima neviltis. Geriausia, ką turime – Lietuvos aprašas Wikipedia enciklopedijoje bei “Lonely Planet“ sukurtas gidas. Sąraše įsimaišiusios nuorodos ir į dešimtmetį neatnaujintas Interneto svetaines apie Lietuvą.

Estijos veidas Internete – lyg po sėkmingos plastinės operacijos. Vienas iš pirmųjų Google rezultatų įvedus “Tallinn“ vardą – skaitmeninė Estijos sostinės versija (Digital Tallinn – city guide of the Capital of Estonia). Šioje svetainėje visas miestas pavaizduotas skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame kiekvienas skersgatvis papildytas 360 laipsnių fotografiniu vaizdu. Net nebuvus Taline, galima susidaryti puikų įspūdį apie miesto architektūrą, išplanavimą, bendrą kultūrinę dvasią.

Talino informacinis portalas be aiškiai į keturias kategorijas (gyventojui, turistui, investuotojui ir miesto administracijai) suskirstytų temų informacija yra pateikiama šešiomis kalbomis. Puikus svetainės dizainas ir išplanavimas neklaidina vartotojų, o paieškos žemėlapyje rėžimas – labai patogi priemonė pačiam rasti reikiamą informaciją.

Tarp estijos nacionalinės informacijos portalų, www.visitestonia.com (vėlgi pateikiamas šešiomis kalbomis) stebina savo išvaizdos lengvumu, stiliaus modernumu, bei informacijos aiškumu ir prieinamumu. Beje, portale naudojamas logotipas (kartu su visa “WelcomeToEstonia“ kampanija) – primasis iš Baltijos šalių visapusiškas bandymas sukurti vientisą, modernų ir patrauklų šalies įvaizdį.

Žinoma, reklaminiai triukai bei išsamūs informaciniai šaltiniai tai tik dalis Estijos sėkmės paslapties, tačiau sėkminga savireklama – tai lyg kabliukas, kuris gali suvilioti ir patyrusį užsienio žiniasklaidos žvejį.

Dažnai apgailestaujame, kad mūsų šalis nepakankamai žinoma, tačiau būtų naivu tikėtis kitokio rezultato, kuomet netgi tie, kuriems kyla noras aplankyti mūsų kraštą sunkokai randa naujausią ir išsamiausią informaciją Internete.