Ko Laukia Kandidatai?

Malavio Respublikoje valdančioji partija jau Spalio pabaigoje išsirinko savo kandidatą Gegužės 19 d. vyksiantiems prezidento rinkimams, Irane vienas kandidatas jau oficialiai pareiškė sieksiąs M.Ahmadinedžado posto Birželio 12 d., Indonezijoje Liepos mėnesį vyksiančių rinkimų kandidatų sąraše net trylika pretendentų, ko laukia Lietuvos ambicingiausieji? Mano nuomone – Dalios Grybauskaitės apsisprendimo.

Darius Varanavičius (Žurnalas “Valstybė“) taikliai pastebėjo, kad daugelyje šalių, kuriose prezidento institucija yra politinės sistemos dalis, baigiantis vieno vadovo kadencijai, pretendentai į aukščiausiąjį šalies postą būna žinomi gerokai anksčiau“, o kandidatų pasirinkimo aiškumas – būtinas. Apmaudu, kad ekonominės krizės metu nevyksta vieša diskusija apie geriausius situacijos gerinimo sprendimus tarp sumaniausių šalies ekonomistų. Gaila, kad neturėsime pakankamai laiko įvertinti mažiau žinomų kandidatų asmenybių bei pilnai suvokti jų pasaulėžiurų. Visgi, lektynėse, kur nugalės tik vienas, o favoritė maždaug 40% tikslumu aiški, daugelis politikų mielau taptų nugalėtojos sajungininkais nei beprasmiškai eikvotų asmeninį politinį kapitalą keldami savo kandidatūrą.

Panašu, kad tokiems žygdarbiams, kaip Obama triumfas prieš nenuginčijama favorite vadinta Hillary Clinton laiko jau mažoka. Tad, kas rungsis dėl Lietuvos Prezidento posto? Viena ar visi?

Reklama

Tikroji Antikrizinio Plano Kaina

Antikrizinio plano dyglius Lietuva jau pajuto tad ir apie jo priežastis bei logiką verta pakalbėti. Gyvenant JAV ir matant šalies bei Kalifornijos valstijos valdžios veiksmus siekant kovoti su ekonomine krize, susidaro įspūdis, jog Lietuva gyvena “atvirkštinėje“ planetoje. Vos prieš savaitę, Kalifornijos gubernatorius vetavo įstatymus, siekiančius padidinti valstijos mokesčius, o Sausio 20 dieną darbą pradėsiantis naujasis JAV prezidentas Barack Obama jau ruošia 300 miliardų vertės mokesčių sumažinimo projektą. Lietuvoje, kita vertus, su krize kovojama didinant PVM, įvairius akcizus, bei mažinant mokesčių lengvatas. Žinoma, ne visos atikrizinės priemonės klaidingos, tačiau bendra tendencija didinti mokesčius, kuomet ekonomiką būtina stimuliuoti, gali privesti prie dar liūdnesnių rezultatų.

Pirmaiusia, PVM didinimu, keliamos bendro vartojimo prekių kainos, kurios mažina vartotojų perkamąją galią. Prie to prisideda ir naujas akcizas bezinui, dyzeliniams degalams ir žibalui. Dėl mažo degalų kainos elastingumo, vartotojai privalės susiveržti diržus prikdami kito pobūdžio prekes, taip mažindami vartojimą. Panašaus akcizo įvedimui Jungtinėse Valstijose dar 2004-aisiais buvo priešinamasi, įrodant tokio plano neveiksmingumą Global Insight, Inc. ekonometrijos modeliu. Kol kas Prezidento vetuotas, tačiau rimtai svarstomas 150 Lt vertės mėnesinis automobilio naudojimo mokestis taip pat neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai. Siekiant atsikratyti dalies šiuo metu ekslpotuojamų automobilių, sumažėtu poreikis degalams, smuktų ir dabar krentantis naujų automobilių partdavimo skaičius.

Planuojant biudžeto įplaukas iš mokesčių didinimo būtina atsižvelgti į jų poveikį verslo bei  vartotojų elgesiui. Visgi, panašu, kad dėl padidėjusių akcizų alkoholiui AB “Stumbro“ įnašas į Lietuvos biudžetą bus mažesnis nei 2008-aisiais.

Retkarčiais toks antikrizinis planas teisinamas prasitariant, kad mokesčių našta Lietuvoje, išreikšta bendro vidaus produkto (BVP) proporcija, pati mažiausia Europos Sąjungoje, kuomet Švedijoje mokesčiai viršyja net 51% BVP. Visgi, Lietuvos BVP vienam žmogui – daugiau nei keturis kartus mažesnis.

Galiausiai, desertas – Christina ir David Romer mokslinis darbas “Mokesčių Kaitos Makroekonominė Įtaka“ (Liepa, 2007). Pasak jų, mokesčių padidinimas 1% BVP, ne tik sulėtina bendro vidaus produkto augima, bet jį sumažina 2 ar 3 procentais.

Galbūt verta pradėti uždarinėti esamų įstatymų spragas, leidžiančias vengti dabartinių mokesčių, kurti sąlygas, skatinančias smulkaus verslo klestėjimą, stimuliuoti bendrą vartojimą bei stipriai apkarpyti valstybės išlaidas prieš apsunkinant pažeidžiamausius Lietuvos visuomenės sluoksnius naujais mokesčiais?!

Reformas Reformuosiantis Kandidatas Nugalės

Jei matėte filmą “Wag The Dog“, kuriame Dustin Hoffman bei Robert De Niro veikėjų tendemas “išrado“ JAV karą prieš Albaniją, siekdami pakeisti šalies politinį klimatą, jau įsivaizduojate kuo ši sarkastiška drama panaši į Lietuvos politinį reljefą. Rodos, Andrius Kubilius, kartu su nauja vyriausybe, sąmoningai ruošia dirvą naujam populistiniam kandidatui į prezidentus. Žinoma, Dalios Grybauskaitės šansai, vertinami paskutinėmis gyventojų apklausomis, prilygsta jos pergalės neišvengiamybei, tačiau nepopuliarių mokesčių reformų lavina, pridengta “antikrizinio plano“ skydu, gali būti, kad apkarpys Kubilių palaikančios Eurokomisarės populiarumą. Tad kam labiausiai padės premjero eksplotuojama “krizė“? Panašu, kad Rolando Pakso net ir Strasbūro teismas neišgelbės, Artūro Zuoko idėjos vis dar pernelyg pažangios plačiajai Lietuvos visuomenei, o Arūnas Valinskas, manau, pritrūks laiko įrodyti, kad geriausi politikai tie, kurie savo pareigas laiko teigiamų pokyčių įvykdymo įrankiu, o ne eiline profesija. Panašu, kad Petras Auštrevičius savo kampaniją jau pradėjo STT “Siemens“ iniciatyva ir, greičiausiai, pasimokęs iš praeitos nesėkmės, puikiai pasirodys šių metų rinkimuose. Visgi, Gitanas Nausėda bei Vygaudas Ušackas bene vieninteliai švariausios reputacijos ar enigmatiškiausi kandidatai. Progozėms dar anksti, tačiau nenustebčiau jei anti-Kubiliškų-reformų persona triumfuotų šių metų prezidento rinkimuose.

Standartus Laužančių 2009-ųjų!

Ieškodamas įkvėpimo savo antram kasmetiniam naujųjų metų palinkėjimui, netyčia aptikau istoriją apie vos šešerių metų sulaukusius “jaunavedžius“. Tiesa, vokiečiams Mika ir Ana-Lena, policijos dėka, žiedų sumainyti nepavyko, įsimilėjėlių kelionė į Afriką (be pasų ar pinigų), kur, pasak jų, būtų miela susituokti dėl tų kraštų šilumos, taps epine istorija jų anūkams bei vėlesnėms “keliautojų“ kartoms. Visgi, šis nuotykis turėtų įkvėpti ne tik nepilnamečius sužadėtinius, bet ir likusius mirtinguosius. Šiaip ar taip, standartų laužymo sezonas jau įsibėgėjo. Arūnas Valinskas tapo vienu iš Lietuvos politinių lyderių, Rytis Cicinas bei Minedas užkariavo Lietuvos melomanų “simpatijas“, o Lietuvos žvaigždynas nušvito įvairių realybės šou nugalėjusių (ir ne tik) vadybininkų, padavėjų ar santechnikų veidais. Patinka jums ar ne, šie pasiekimai – ne kasdienės rutinos atspindžiai. Tad laužykim standartus ir siekim neįmanomo 2009-aisias ir tik nuskrieję į mėnulį, išradę AIDS vakciną ar sudainavę Eurovizojoje ramia sąžine gerkime šampaną (vyną ar degtinę) sutinkant 2010-uosius.

Kategorijos:Uncategorized Žymos:,

“Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“

gruodžio 19, 2008 Komentarų: 1

Daugelis vis dažniau užsimina apie Prezidento Adamkaus galimus ketinimus dalyvauti ateinančiuose rikimuose, prabildami apie abejonę, ar tokie siekiai atitinka Lietuvos konstituciją. Perskaičius jos 78-ą straipsni, akivaizdu, kad Rolando Pakso staigus politinis sužibėjimas (ir dar staigesnis kritimas) 2003-aisiais suteikė Valdui Adamkui galimybę vadovauti Lietuvai ir trečią kartą.

Panašu, kad finišo linja jau nubrėžta ir seimūnų patvirtinta (Gegužės 17d.), belieka sulaukti lenktyniausiančiųjų. Valdo Adamkaus, Algrido Brazausko? Kažkam gi derėtų sumušti Antano Smetonos penkiolikos metų valdymo rekordą.

Tyla Prieš (Kandidatūrų) Audrą

gruodžio 11, 2008 Komentarų: 2

grybclint
Lietuvos prezidento rinkimai vyks vos už penkių mėnesių, bet oficialių kandidatų vis dar nematyti. Nors Lietuva telyginama tik su viena mažiausių JAV valstijų (Rhode Island), verta prisiminti, kad Barack Obama savo kandidatūrą deklaravo net 2007-ųjų Vasario 10-ąją – likus beveik dviems metams iki rinkimų datos. Žinoma, JAV vyksta pirminiai rinkimai, kandidatai priversti apkeliauti galybę valstijų ir į savo pusę siekia patraukti multikultūrinį elektoratą, tačiau, mano nuomone, pagrindinis tokio pareiškimo tikslas – ankstyva pradžia agresyviam bandymui nugalėti kur kas labiau patyrusius, žymesnius bei solidesnę finansinę paramą turinčius kandidatus.

Akivaizdu, kad Lietuvoje pati realiausia pretendentė – Dalia Grybauskaitė, o ir išvaizda ji šiek tiek primena buvusią JAV prezidento rinkimų favoritę Hillary Clinton, vos per plauką pralaimėjusią Barack Obama’i. Tad, įdomu, kada į ringą šoks Vygaudas Ušackas, Gitanas Nausėda, Andrius Kubilius, Artūras Zuokas, Arūnas Valinskas. Gal atsiras ir koks “lietuviškas Obama“. Jau laikas.

Obama Pergalė – Ne Tik Rasinė Revoliucija

lapkričio 5, 2008 Komentarų: 1

Obama Victory

Daugelis šių metų JAV Prezidento rinkimus vadins istroiniais dėl akivaizdžiausio jų reikšmingumo – pirmo juodaodžio (pusiau) pergalė lenktynėse į vieną svarbiausių valdžios postų pasaulyje. Visgi, ne mažiau svarbūs ir kiti, net du metus trukusoios rinkiminės kampanijos aspektai: informacinių technologijų reikšmė politikoje, įkvėpiančios asmenybės įvaizdis ir retorika, geležinės disciplinos ir aiškios vizijos svarba.

Internetas jau 2004-ųjų metų JAV prezidento rinkimuose tapo reikšminga Howard Dean kampanijos dalimi. Blog’ų bei socialinių tinklų pagalba Demokratų partijos kandidatas rimtai pakovojo dėl partijos nominacijos, tačiau patirties stoka ir ribotas informacinių technologijų prieinamumas plačiajai publikai nepasitvirtino kaip rimta smogiamoji jėga politikoje. Šių metų lenktynėse Obama įkūnijo IT revoluciją. Blue State Digital sukurtos BarackObama.com infrastruktūros dėka, kandidatas į Prezidento postą daugiau nei 60% finansinės paramos surinko Internetu, iš milijonų smulkių ($200 ir mažiau paaukojusių) donorų. Net 2.5 milijono žmonių savo paramą išreiškė facebook.com sukurtame “fanų“ puslapyje, beveik 900,000 – myspace.com, dar daugiau kitose 14 socialinės medijos platformose. Kiekvienas, vienaip ar kitaip prie kampanijos prisidėjęs žmogus buvo įtraukiamas į barackobama.com duomenų bazę, kurios pagalba buvo siunčiamas nuolatinis informacijos srautas apie kandidato dienotvarkę, naujas reklamas, kampanijos strategiją, paskatinimus balsuoti ir kitas svarbias detales. Be jokios abejonės, Obama Interneto fenomenas bus studijuojamas aukštosiose mokyklose, o sėkmingiausi strategijos aspektai – pritaikomi ateities rinkiminėse strategijose. Manau, kad ne už kalnų ir elektroninio balsavimo realybė JAV Prezidento  rinkimuose.

Svarbu neužmiršti, kad vos prieš keturis metus Barack Obama vardo nežinojo net daugelis Demokratų Parijos narių. Vos Harvardo Teisės Mokyklos paskolas išsimokėjęs, mažai žinomas Illinois valstijos senatorius išrėžė įkvėpiančią kalbą Demokratų Partijos Konvencijoje, nuo kurios ir prasidėjo Obama kelias į nacionalinį pripažinimą. Baltaodės motinos iš Kansas valstijos ir juodaodžio tėvo iš Kenijos sūnus kvietė Jungtines Valstijas užmiršti rasinius, religinius ir sekasualinės pakraipos skirtumus ir susivienyti, siekant visos šalies gerbūvio. Už poros metų, tos pačios kalbos motyvai – viltis (“hope“) ir kaita (“change“) – tapo pagrindiais jo kampanijos motyvais. Nepaisant Hillary Clinton (priminių rinkimų etape) ir John McCain atakų bei didžiulės politinės galios ir ilgamečių ryšių Vašingtono “mėsmalėje“, Obama liko ištikimas pasirinktiems motyvams ir asmenybės ramumo, profesoriškos retorikos bei nenugalimo optimizmo dėka susikūrė charizmatinės asmenybės įvaizdį. Ne kartą palygintas su John F. Kennedy ir, be jokios abejonės, Martin Luther King Jr., Obama iškilo kaip labiausiai įkvepiantis politikas ne tik JAV bet ir visame pasaulyje. The Economist žurnalo organizuotuose virtualiuose rinkimuose (modeliuotose pagal JAV rinkimų sistemą), kuriuose viso pasaulio šalys galėjo išreikšti savo nuomonę, Barack Obama iškovojo triškinančią pergalę, gavęs 9115 balsų, prieš McCain’o 203. Tik Irakas, Congo, Kuba ir Alžyras pareiškė paramą Respublikonų kandidatui. Nėra abejonių, kad Obama asmenybė taps pavyzdžiu daugeliui ateities politikų, o jo kampanijos strategija – sėkmės receptu būsimiems politiniams kandidatams.

Galiausiai, geležinė disciplina ir aiški vizija, įrodė, kad net ir mažai žinomas kandidatas, gali tapti pergalingu konkurentu politikos senbuviams. BusinessWeek žurnlas jau šį rytą pabrėžė, kad sėkminga Obama rinkiminė kampanija suteikia tris pamokas verslo pasauliui: aiški vizija, strategijos vykdymo pastovumas ir sumaniai išdėstyti bei išnaudoti sąjungininkai. Mažai kas paneigs, kad Obama kampanija – viena geriausių (jei ne pati geriausia) per visą JAV rinkimų istoriją. Jos pagrindiniai kūrėjai, David Plouffe ir David Axelrod, nė karto nenukrypo nuo pasirnktos temos, nesusvyravo, kuomet Hillary Clinton pinigų maišas ir 42-ojo JAV Preziento Bill Clinton’o pagalba atrodė nenugalima ir nepasidavė, kuomet John McCain primestos asociacijos su teroristu Bill Ayers, korumpuotu verslininku Tony Rezko bei buvusiu skandalingu pastoriumi Rev. Jeremiah Wright būtų pražudę ne vieną politikos naujoką.

Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad Obama, lyg išrinktasis mesijas, išgelbės pasaulį nuo ekonominės krizės, išnaikins terorizmą ir amžiams palaidos globalinio atšilimo grėsmę, bet net ir aršiausi ką tik išrinkto Prezidento kritikai sunkokai paneigtų, kad Barack Obama tapo atskaitos tašku politinių informacinių technologijų srityje, asmenybės kulto įtakos įkūnijimu bei nenuginčijamu strateginio vientisumo pavyzdžiu politikoje.