Geriausia 2007-ųjų Fotografija
Šių metų Vasario 7-ąją World Press Photo fondas, įkurtas 1955-aisiais Amsterdame (Olandijoje), išleido kasmetinį geriausių pasaulio fotografijų sąrašą. Pirmoje vietoje – “Vanity Fair“ žurnalo, Britų fotografo Tim Hetherington fotografija, vaizduojanti Amerikiečių kareivį, besiilsintį Korengal slėnio bunkeryje Afganistane. Nemažiau įspūdingi ir atskirose kategorijose pagerbti foto darbai. World Press Photo geriausias metų fotografijas renka kasmet nuo fondo įkurimo datos.
Kodėl Neperkame Internete?!
Ar šiemet bent kartą apspirkote Internete? Jei gyvenate Lietuvoje, vos 6% jūsų į šį klausimą greičiausiai atsakėte teigiamai. Ši statistika ne iš piršto laužta, o “Eurostat“ tyrymo patvrtinta Lietuvos Interneto rinkos proporcija. Priežastis, Verslo Žinių teigimu, gyventojų “baimė pateikti savo kreditinių kortelių bei asmens duomenis.“ Visgi, Danijoje ar Didžiojoje Btitanijoje Internete apsipirkinėja virš 50% gyventojų. Sunku vienareikšmiškai neigti, kad Lietuviai – viena baigščiausių Europos tautų, kita vertus, manau, vertėtų apsvarstyti alternatyvias tokio “fenomeno“ priežastis.
Pirmiausia, esminė aktyvaus pirkimo sąlyga – pardavėjų egzistavimas Lietuvos Interneto rinkoje. Pasaulye dominuojantys amazon.com ar ebay.com prekybos tinklapiai pamažu veržiasi už JAV ribų. Amazon Interneto parduotuvė jau egzistuoja Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Ebay aukcionai veikia dvylikoje Europos šalių (tarp jų ir Lenkijoje). Apple savo prekes Internetu pardavinėja net šešiolikoje Europos valstybių. Akivaizdu, kad nė viena iš Interneto gigantų dar nepasiekiama Lietuvos, ar dar labiau Interneto vengiantiems Rumunijos ir Bulgarijos pirkėjams. Sveikintinos Lietuviškos level.lt ir shopsite.lt iniciatyvos, tačiau būtina steigti ir plėtoti daugiau Intrneto parduotuvių bei skatinti sėkmingų pasaulinių gigantų atėjimą.
Antra problema – atsiskaitymo būdai. Nepaslaptis, kad norint pirkti Internete, būtina turėti kreditinę ar debetinę kortelę. Deja, net ir plastikinės atsiskaitymo priemonės turėtojai susiduria su didelėmis problemomis. Mat, daugelyje pasaulio bei Lietuvos Interneto parduotuvėse priimamos tik “MasterCard“ bei “Visa“ kortelės. Lietuvoje populiarios (dėl sudarytų kliūčių įsigyti “MasterCard“ ar “Visa“) “Maestro“ bei “Visa Electron“ atsiskaitymo priemonės dažnai užkerta kelią apsiprikimui Internete. Galbūt ir geografinė padėtis nebūtų opi problema, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę, nevaržomas standartų, pirkti Lenkijos, Vokietijos ar Suomijos Interneto parduotuvėse.
Tikiu, kad ir kreditinių kortelių informacijos saugumas – reali problema, tačiau abejoju, ar sunkiai pamatuojamas baimės faktorius nusveria akivaizdžią Internete parduodamų prekių techninę bei geografinę prieinamumo dilemą.
Švietimo Eksportas
Nepaslaptis, kad JAV aukštojo išsilavinimo sistema – bene geriausia pasaulyje. Akivaizdu ir tai, kad valdant pavyzdingus Jungtinių Valstijų universitetus vadovaujamasi solidžiais verslo dėsniais. Štai už Harvard universiteto $34.9 miliardų biudžetą atsakingas žymus finansininkas Mohamed A. El-Erian, o pati švietimo įstaiga įregistruota korporacijos vardu. Įdomi ir dar viena tendencija: geriausi pasaulio universitetai pamažu imasi tarptautinių organizacijų vaidmens. Štai The New York Times rašoma, kad daugybė JAV universitetų jau siekia įkurti filialus šalyse, kurios patiria nemažai švietimo sistemos problemų. Artimieji Rytai – vienas populiariausių regionų. New York University jau 2010 metais planuoja atidaryti pirmajį liberaliųjų menų filialą Abu Dhabi (JAE) mieste. Jau ateinantį rudenį Michigan State University pradės darba Dubai (JAE) mieste. Galbūt ir Lietuvoje pravesrtų gero JAV universiteto filialo atsiradimas? Be akivaizdaus mokslo kokybės privalumo, tokios atstovybės įsikūrimas padėtų išvengti vizų bei kultūrinio šoko problemų, taip pat padėtų gerinti Lietuvos studentų anglų kalbos žinias. Kita vertus, užsienietiško švietimo invazija prisidėtų prie galimo nacionalinės kultūros naikinimo.
Taigi, ar verta laukti bei tikėtis dienos, kuomet Princeton universiteto vadovai pasibels į Vilniaus mero duris? Galbūt Lietuviams vertėtų pasimokyti iš JAV universitetų patirties ir patiems steigti naujo pobūdžio švietimo įstaigas. Geriausi pasaulio universitetai – privačios organizacijos, o vienas iš ankstyų jų steigimo paskatų – pelnas. Ne veltui metų mokslas elitiniuose JAV universitetuose kainuoja virš $45,000. Manau, kad sąlytis tarp verslininkiško požiūrio ir edukacinio idealizmo padėtų išjudinti beįsisenėjančią švietimo reformos problemą Lietuvoje. Kam laukti Harvardo atėjimo į Lietuvą jei patys galime tokį sukurti?!
Photo: New York Magazine
“Maxima LT“: Sėkmės Modelis
Pasak Delfi.lt publikuotos Vilmorus apklausos, UAB “Maxima LT“ – įtakingiausia Lietuvos bendrovė. Lyg ir nieko nuostabaus žinant, kad Nerijui Numavičiui turtingumu neprilygsta niekas, o Maximos prekybos centrų gausybe Lietuva ko gero greit aplenks net Jungtines Amerikos Valstijas. Visgi, žvelgiant iš globalios perspektyvos, tokie rezultatai neramina. Turtingiausių pasaulio miliardierių sąrašuose karaliauja technologijų ir finansų magnatai Bill Gates ir Warren Buffett, verslo pasaulį drebina milžiniški skaitmeninio pasaulio sandoriai. Kodėl Lietuvoje įtakingiausia laikoma technologijų bendrovė “Omnitel“ tesitenkina vienuolikta vieta?
Dažnai kalbame apie žinių visuomenę, inovacijų skatinimą, Saulėtekio Slėnį lyginame su Kaliforonijos technologijų fenomenu (Silicio Slėniu), tačiau pasaulio naujais išradimais toli gražu nestebiname (Lietuviškų lazerių neužmiršau). Štai Estija didžiuojasi “Skype“ sėkme, Suomija jau senokai džiugina Nokia telefonais. Norėtūsi ir Lietuviško “superkompiuterio“. Toli gražu nekritikuoju nacionalinių technologijų vystymo pastangų, tačiau tvirtai tikiu, kad neregėta “Maxima LT“ sėkmės istorija turetų tapti pavyzdžiu “ateities“ industrijose. Galbūt ir patiems “Maxima LT“ vadovams derėtų pasvarstyti technologijų verslo scenarijus siekant pažymėti mūsų šalį pasaulio inovacijų žemėlapyje.
Prezidento Žodžiai – Nejaukios Realybės Pagarsinimas
Sausio 27-ąja dieną Davos (Šveicarija) pasibaigusiame Pasaulio Ekonomikos Forume (World Economic Forum) po daugelio metų pertraukos vėl dalyvavo Lietuva, o prezidento Valdo Adamkaus pasakyta kalba įrodė, jog mūsų šalies geografinė padėtis suteikia Lietuvai neeilinės svarbos tarptautinių santykių arenoje. Diskusijoje “Rusija ir jos kaimynai“ Prezidentas išdėstė labai protingą ir aiškią strategiją, siekant įgyvendinti bendradarbiavimo tarp vakarų pasaulio ir sparčiai stuprėjančios Rusijos. Pabrėždamas, jog Rusijai pirmiausia derėtų išspręsti problemas su kaimyninėmis šalimis, Valdas Adamkus paminėjo keletą siektinų žingsnių pasaulinio vaidmens siekančiai Rusijai:
“- išvesti kariuomenę iš Gruzijos ir Moldovos, ką numato Stambulo susitarimas;
– ratifikuoti Energetikos chartiją;
– vykdyti įsipareigojimus, kuriuos valstybė prisiėmė stodama į Europos Tarybą;
– įgyvendinti tarpvyriausybinius susitarimus, pasirašytus su kitomis šalimis, neišskiriant Baltijos valstybių.“
Valdo Adamkaus dalyvavimas Davos susilaukė ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesio. Prieš konferenciją Financial Times duotame interviu, Prezidentas pagarsino tai, kas jau senokai kabojo ant stipriausių pasaulio valstybių lyderių liežuvių galų: “Iškyla klausimas, ar Rusijos finansinis atsigavimas netaps stimulu sugrįžtį prie Šaltojo Karo“ (“The question comes up whether a very strong financial recovery in Russia is a stimulus for the new Russian leadership to return to the cold war“). JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, reaguodama į Adamkaus komentarą, tokią galimybę pavadino “hiperboliška nesamone“, tačiau toks atsakas tik įrodo, kad Lietuvos vadovo balsas jau girdimas pasaulio mastu, o Rusjos ekonominio augimo pasekmių nežinomybė reali.
Lietuviškas Sibiras
Prieš porą savaičių įvykes Sundance filmų festivalis Utah valstijoje (JAV) neaplenkė ir Lietuvos kino. Tiesa, ne lietuvių prodiusuotas filmas, o Amerikiečio režisuotos bei Lietuvoje filmuotos scenos buvo parodytos Sundance žiūrovams. Filmas “Transsiberian“, kuriame vaidina Woody Harrelson ir Emily Mortimer, jau šiais metais pasirodys kino teatruose.