Technologijų Ir Nesavanaudiškos Politikos Sankryža

Jungtinių Amerikos Valstijų neidealizuoju, tačiau jau antradienį savo pareigas pradėsiantis šios šalies prezidentas Barack Obama dar prieš inauguraciją demonstruoja nesavanaudiškos lyderystės pavyzdį, kurio derėtų pasimokyti ir Lietuvoje. Kalbu ne abstrakčiai, o lygindamas abiejų šalių lyderių retoriką siekiant susidoroti su ekonominės krizės našta.

Dar praeitą savaite Obamai paskelbus savo ekonomikos stimuliavimo plano detales, galybė kritikų bei gerbėjų akimirksnių deklaravo savo verdiktus. Vienas žymiausių tokio plano kritikų – Nobelio premijos laureatas Paul Krugman, kuris savo rašiniu New York Times siekė įrodyti, jog būsimojo prezidento siūlomos priemonės nepadengs viso biudžeto deficito. Spaudos konferencijoje paklaustas apie garbaus ekonomisto kritiką, Obama išdėstė, jog ekonomikos stimulo planas – ne intelektualinis pratimas, kurį išsprendęs prezidentas galės didžiuotis savo strategijos autorystės teisėmis. Jo tikslas – ekonomikos atgaivinimas, tad jei yra tokių, Demokratų ar Respublikonų, kurie turi gerų idėjų, jos bus išklausytos ir būtinai įgyvendintos.

Lietuvoje, Seimui nepritarus automobilių naudojimo mokesčiui, Andrius Kubilius viešai atskleidė savo nusivylimą koalicijos partnerių žodžio nesilaikymu. Jis teisus, valdanžioji koalicija steigiama ne be priežasties. Nepaisant sprendimų vientisumo bei vengiant žodžio laikymosi, tokios koalicijos egzistavimas – tik formalumas. Visgi, Kubiliaus teiginys, kad “įmonių automobilius apmokestinti siūlė koalicijos partneriai, kurie po to pakeitė poziciją, [tad] tegu jie ir siūlo, iš kur gauti 300 mln. litų, kad biudžete neliktų „skylė““ (Alfa.lt perfrazuoti premjero žodžiai) prieštarauja nesavanaudiškos lyderystės filosofijai. Manau, šios “skylės“ lopymo sprendimus turėtų siūlyti ne tik koalicijos partneriai, pats premejeras, bet ir opozicija bei eiliniai Lietuvos žmonės.

Lietuva ir JAV – žinių ekonomikos šalys, besididžiuojačios savo demokratiniais principais. Visgi, tik JAV, ir tik dabar, pradeda gyventi žinių ekonomikos ritmu. Barack Obama įsteigtas Change.gov portalas pirmą kartą šalies istorijoje suteikė platformą JAV gyventojams išreikšti savo nuomonę, siūlyt idėjas bei kritikuoti šalies vadovo darbą. Taigi, verta ir mums iš to pasimokyti bei pamiršus asmeninius interesus panašias naujoves pritaikyti kur kas mažesnėje Lietuvoje.

Tikroji Antikrizinio Plano Kaina

Antikrizinio plano dyglius Lietuva jau pajuto tad ir apie jo priežastis bei logiką verta pakalbėti. Gyvenant JAV ir matant šalies bei Kalifornijos valstijos valdžios veiksmus siekant kovoti su ekonomine krize, susidaro įspūdis, jog Lietuva gyvena “atvirkštinėje“ planetoje. Vos prieš savaitę, Kalifornijos gubernatorius vetavo įstatymus, siekiančius padidinti valstijos mokesčius, o Sausio 20 dieną darbą pradėsiantis naujasis JAV prezidentas Barack Obama jau ruošia 300 miliardų vertės mokesčių sumažinimo projektą. Lietuvoje, kita vertus, su krize kovojama didinant PVM, įvairius akcizus, bei mažinant mokesčių lengvatas. Žinoma, ne visos atikrizinės priemonės klaidingos, tačiau bendra tendencija didinti mokesčius, kuomet ekonomiką būtina stimuliuoti, gali privesti prie dar liūdnesnių rezultatų.

Pirmaiusia, PVM didinimu, keliamos bendro vartojimo prekių kainos, kurios mažina vartotojų perkamąją galią. Prie to prisideda ir naujas akcizas bezinui, dyzeliniams degalams ir žibalui. Dėl mažo degalų kainos elastingumo, vartotojai privalės susiveržti diržus prikdami kito pobūdžio prekes, taip mažindami vartojimą. Panašaus akcizo įvedimui Jungtinėse Valstijose dar 2004-aisiais buvo priešinamasi, įrodant tokio plano neveiksmingumą Global Insight, Inc. ekonometrijos modeliu. Kol kas Prezidento vetuotas, tačiau rimtai svarstomas 150 Lt vertės mėnesinis automobilio naudojimo mokestis taip pat neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai. Siekiant atsikratyti dalies šiuo metu ekslpotuojamų automobilių, sumažėtu poreikis degalams, smuktų ir dabar krentantis naujų automobilių partdavimo skaičius.

Planuojant biudžeto įplaukas iš mokesčių didinimo būtina atsižvelgti į jų poveikį verslo bei  vartotojų elgesiui. Visgi, panašu, kad dėl padidėjusių akcizų alkoholiui AB “Stumbro“ įnašas į Lietuvos biudžetą bus mažesnis nei 2008-aisiais.

Retkarčiais toks antikrizinis planas teisinamas prasitariant, kad mokesčių našta Lietuvoje, išreikšta bendro vidaus produkto (BVP) proporcija, pati mažiausia Europos Sąjungoje, kuomet Švedijoje mokesčiai viršyja net 51% BVP. Visgi, Lietuvos BVP vienam žmogui – daugiau nei keturis kartus mažesnis.

Galiausiai, desertas – Christina ir David Romer mokslinis darbas “Mokesčių Kaitos Makroekonominė Įtaka“ (Liepa, 2007). Pasak jų, mokesčių padidinimas 1% BVP, ne tik sulėtina bendro vidaus produkto augima, bet jį sumažina 2 ar 3 procentais.

Galbūt verta pradėti uždarinėti esamų įstatymų spragas, leidžiančias vengti dabartinių mokesčių, kurti sąlygas, skatinančias smulkaus verslo klestėjimą, stimuliuoti bendrą vartojimą bei stipriai apkarpyti valstybės išlaidas prieš apsunkinant pažeidžiamausius Lietuvos visuomenės sluoksnius naujais mokesčiais?!