Grįžti, negrįžti!?
Vakar, “Veido“ žurnalistės paklaustas, ar baigęs studijas Harvardo Universitete grįšiu į Lietuvą, išdėsčiau, kad, be abejonės, anksčiau ar vėliau gyvensiu tėvynėje. Visgi, pasibaigus interviu, suvokiau, kad apie tai niekada giliai nemąsčiau, nepasvėriau už ir prieš, neapgalvojau, kuris variantas naudingesnis man, Lietuvai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad neieškosiu asmeninės naudos, ir tikrai keliausiu ten, kaip vienas mano draugas yra pasakęs, “kur man bus geriausia“, tačiau po išvažiavimo iš Lietuvos prieš penkerius metus, vis dažniau pagalvoju ir apie mūsų šalies poziciją pasaulyje, kaip aš galėčiau prisidėti prie jos pagerinimo, ar mano karjera, siekiai, ir, tikėkimės, pasiekimai būtų naudingesni šaliai man būnant čia ar užsienyje. Kitaip tariant, retkarčiais klausiu savęs, ar įmanoma suderinti asmeninius interesus ir tuo pačiu kelti Lietuvos reputaciją pasaulio scenoje. Manau, kad taip. Ir visai nesvarbu, kur būsiu, ar ką darysiu, tol kol mano mintys neapleis pasaulinės, o ne į nacionalinius rėmus įspraustos dimensijos. Bet jaučiu, jog leidžiuosi į beletristiką, todėl eisiu prie šio įrašo esmės:
Po interviu su “Veidu“, grįžęs į savo kabinetą Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, užklydau į “Vilnius – Europos Kultūros Sostinė“ Interneto svetainę. Ten aptikau genialią marketingo idėją – “Tapk Vilnius ’09 Ambasadoriumi“. Užpildžiau anketą, išliejau savo širdį apie meilę Vilniui ir gavau patvirtinimą, jog mano pavardė jau puikuojasi tarp šventės ambasadorių. Visgi, padaręs tokį “žygdarbį“, savęs paklausiau – kodėl aš iki šiol apie šią akciją negirdėjau? Kodėl nėra užsienyje besimokančių studentų domenų bazės, kurios pagalba žinios apie tokias kampanijas galėtų būti skleidžiamos pasauliniu mastu? Juk žmonės, kaip aš (besimokantys/gyvenantys užsienyje) būtų patys geriausi tokios idėjos skleidėjai pasaulinėje bendruomenėje. Šis informacijos tarpas ir atsakė į mano ankstesnį klausimą, ar būsiu naudingesnis čia, Lietuvoje, ar gyvendamas svetur? Taigi, mano gyvenimas, karjera ir pasiekimai bus naudingi Lietuvai (man gyvenant už tėvynės ribų) tik jeigu vyks abipusis dialogas: tarp tų kurie gyvena čia ir išvykėlių, kuriems informacija apie Lietuvą gali būti sunkiau pasiekiama.
Na ponas labai daug norite – pasyviai laukti žinių. Va – pasidomėjote ir iškart radote perlų. Be to, ne visi išvykę yra taip geranoriškai nusiteikę Lietuvos atžvilngiu.