Archyvas
Neabejoju, kad Grybauskaitė dalyvaus
Straipsnis PrezidentoRinkimai2009.lt
Apie Dalios Grybauskaitės viešnagę Lietuvoje šį Ketvirtdaienį (pirmą VRK kandidatūrų teikimo dieną) lrt.lt portalas jau pranešė, patvirtino ir tai, jog Grybauskaitė paskelbs savo sprendimą dėl kandidatūros artėjančiuose prezidento rinkimuose. Galiausiai, pasikliaudamas patikimais šaltiniais, portalas paskelbė, jog tikimasi teigiamo Eurokomisarės sprendimo.
Mano manymu, Dalios Grybauskaitės teigiamu sprendimu jau dvejoti neverta. Geresnio laiko jos kandidatūrai niekada nebus.
Tokio visuomenės palaikymo, kokio susilaukė Dalia Grybauskaitė negali (ir ko gero ilgai negalės) tikėtis nė vienas kandidatas. Paskutinė “Vilmorus” visuomenės apklausa parodė, kad Eurokomisarės populiarumas jau pralenkė sunkiai įveikiamą Valdą Adamkų. Akivaizdu, kad žmonės tikisi, jog ji vienintelė gali išgelbėti Lietuvą iš dabartinės eonominės krizės, geriausiai reprezentuoti šalį užsienyje bei būti efektyvia, autoritetine lydere ribotų galių prezidentės pozicijoje.
Politologai pasvarsto, kad karjera Europos Sąjungos institucijojse Grybauskaitei būtų patrauklesnė nei Lietuvos prezidentės postas, tačiau prezidentavimas jai būtų naudingesnis iš asmeninio įvaidzdžio perspektyvos. Pirmiausia, tapusi Lietuvos vadove, ji būtų pirmoji šį postą užėmusi moteris. Antra, nėra abejonių, kad ekonominė krizė nesitęs ilgiau nei penkerius metus, tad savo pirmosios kadencijos pabaigoje ji galėtų didžiuotis “išvadovavusi” šalį iš ekonominės bedugnės.
Peržvelgiant pastaruosius keletą mėnesių žinasklaidoje išplatintus Grybauskaitės pareiškimus, kyla dar mažiau abejonių. Neneigiu, kad Eurokomisarės parama Kubiliaus mokesčių reformai nuoširdi, tačiau neįmanona nepastebėti šio palaikymo streteginės pusės. Norint surinkti pakankamai parašų kandidatūrai patvrtinti bei sėkmingai šturmuoti šalį rinkiminės kampanijos metu, reikalniga tvirta politinė infrastruktūra. Tai ypač svarbu Lietuvoje nedirbant jau keletą metų. Tad geriausias pasirinkimas – valdančiosios partijos palaikymas kandidatuojant kaip nepriklausoma politikė. Lengviau suprasti ir Algirdo Brazausko netikėtai įžiebtų prezidentinių spekuliacijų bei palingva blėstančios intrigos (bei Brazausko pasirodymų spaudoje) fenomeną po to kai, anot prezidento, Dalia Grybauskaitė jam asmeniškai patikėjo savo kandidatūros paslaptį.
Grįžtant prie logistinių detalių, abejoju, ar Grybauskaitė vyktų į Lietuvą tik tam, kad nuviltų galybę ją palaikančių gerbėjų. Be to, nors ir neaišku oficiali ar ne, grybauskaite.lt interneto svetainė jau ruošiama.
Bet kuriuo atveju, Grybauskaitės sprendimas – pats laukiamiausias rinkimų sezono įvykis, jos kandidatūra tik pagyvintų gausėjantį pretendentų būrį, o pergalė, geriausias pasirinkimas ar ne, suteiktų Lietuvai strategiškai mąstančią, Europoje gerbiamą, išsilavinusią vadovę.
Startavo PrezidentoRinkimai2009.lt Portalas
Pagaliau atskleidėme artėjantiems prezidento rinkimams skirtą pilietinės žurnalistikos portalą PrezidentoRinkimai2009.lt. Tikimės, kad tautiečiai naudos šią saviraiškos platformą išlieti savo emocijas, (ne)pasitenkinimą, nomones, komentarus ir visus kitus susikaupusius jausmus likus vos 97 dienoms iki rinkimų.
Populiariausiam rašytojui padovanosime 1000 litų premiją.
Rašykit tautiečiai!
Ko Laukia Kandidatai?
Malavio Respublikoje valdančioji partija jau Spalio pabaigoje išsirinko savo kandidatą Gegužės 19 d. vyksiantiems prezidento rinkimams, Irane vienas kandidatas jau oficialiai pareiškė sieksiąs M.Ahmadinedžado posto Birželio 12 d., Indonezijoje Liepos mėnesį vyksiančių rinkimų kandidatų sąraše net trylika pretendentų, ko laukia Lietuvos ambicingiausieji? Mano nuomone – Dalios Grybauskaitės apsisprendimo.
Darius Varanavičius (Žurnalas “Valstybė“) taikliai pastebėjo, kad “daugelyje šalių, kuriose prezidento institucija yra politinės sistemos dalis, baigiantis vieno vadovo kadencijai, pretendentai į aukščiausiąjį šalies postą būna žinomi gerokai anksčiau“, o kandidatų pasirinkimo aiškumas – būtinas. Apmaudu, kad ekonominės krizės metu nevyksta vieša diskusija apie geriausius situacijos gerinimo sprendimus tarp sumaniausių šalies ekonomistų. Gaila, kad neturėsime pakankamai laiko įvertinti mažiau žinomų kandidatų asmenybių bei pilnai suvokti jų pasaulėžiurų. Visgi, lektynėse, kur nugalės tik vienas, o favoritė maždaug 40% tikslumu aiški, daugelis politikų mielau taptų nugalėtojos sajungininkais nei beprasmiškai eikvotų asmeninį politinį kapitalą keldami savo kandidatūrą.
Panašu, kad tokiems žygdarbiams, kaip Obama triumfas prieš nenuginčijama favorite vadinta Hillary Clinton laiko jau mažoka. Tad, kas rungsis dėl Lietuvos Prezidento posto? Viena ar visi?
Reformas Reformuosiantis Kandidatas Nugalės
Jei matėte filmą “Wag The Dog“, kuriame Dustin Hoffman bei Robert De Niro veikėjų tendemas “išrado“ JAV karą prieš Albaniją, siekdami pakeisti šalies politinį klimatą, jau įsivaizduojate kuo ši sarkastiška drama panaši į Lietuvos politinį reljefą. Rodos, Andrius Kubilius, kartu su nauja vyriausybe, sąmoningai ruošia dirvą naujam populistiniam kandidatui į prezidentus. Žinoma, Dalios Grybauskaitės šansai, vertinami paskutinėmis gyventojų apklausomis, prilygsta jos pergalės neišvengiamybei, tačiau nepopuliarių mokesčių reformų lavina, pridengta “antikrizinio plano“ skydu, gali būti, kad apkarpys Kubilių palaikančios Eurokomisarės populiarumą. Tad kam labiausiai padės premjero eksplotuojama “krizė“? Panašu, kad Rolando Pakso net ir Strasbūro teismas neišgelbės, Artūro Zuoko idėjos vis dar pernelyg pažangios plačiajai Lietuvos visuomenei, o Arūnas Valinskas, manau, pritrūks laiko įrodyti, kad geriausi politikai tie, kurie savo pareigas laiko teigiamų pokyčių įvykdymo įrankiu, o ne eiline profesija. Panašu, kad Petras Auštrevičius savo kampaniją jau pradėjo STT “Siemens“ iniciatyva ir, greičiausiai, pasimokęs iš praeitos nesėkmės, puikiai pasirodys šių metų rinkimuose. Visgi, Gitanas Nausėda bei Vygaudas Ušackas bene vieninteliai švariausios reputacijos ar enigmatiškiausi kandidatai. Progozėms dar anksti, tačiau nenustebčiau jei anti-Kubiliškų-reformų persona triumfuotų šių metų prezidento rinkimuose.
Tyla Prieš (Kandidatūrų) Audrą
Lietuvos prezidento rinkimai vyks vos už penkių mėnesių, bet oficialių kandidatų vis dar nematyti. Nors Lietuva telyginama tik su viena mažiausių JAV valstijų (Rhode Island), verta prisiminti, kad Barack Obama savo kandidatūrą deklaravo net 2007-ųjų Vasario 10-ąją – likus beveik dviems metams iki rinkimų datos. Žinoma, JAV vyksta pirminiai rinkimai, kandidatai priversti apkeliauti galybę valstijų ir į savo pusę siekia patraukti multikultūrinį elektoratą, tačiau, mano nuomone, pagrindinis tokio pareiškimo tikslas – ankstyva pradžia agresyviam bandymui nugalėti kur kas labiau patyrusius, žymesnius bei solidesnę finansinę paramą turinčius kandidatus.
Akivaizdu, kad Lietuvoje pati realiausia pretendentė – Dalia Grybauskaitė, o ir išvaizda ji šiek tiek primena buvusią JAV prezidento rinkimų favoritę Hillary Clinton, vos per plauką pralaimėjusią Barack Obama’i. Tad, įdomu, kada į ringą šoks Vygaudas Ušackas, Gitanas Nausėda, Andrius Kubilius, Artūras Zuokas, Arūnas Valinskas. Gal atsiras ir koks “lietuviškas Obama“. Jau laikas.
Obama Pergalė – Ne Tik Rasinė Revoliucija
Daugelis šių metų JAV Prezidento rinkimus vadins istroiniais dėl akivaizdžiausio jų reikšmingumo – pirmo juodaodžio (pusiau) pergalė lenktynėse į vieną svarbiausių valdžios postų pasaulyje. Visgi, ne mažiau svarbūs ir kiti, net du metus trukusoios rinkiminės kampanijos aspektai: informacinių technologijų reikšmė politikoje, įkvėpiančios asmenybės įvaizdis ir retorika, geležinės disciplinos ir aiškios vizijos svarba.
Internetas jau 2004-ųjų metų JAV prezidento rinkimuose tapo reikšminga Howard Dean kampanijos dalimi. Blog’ų bei socialinių tinklų pagalba Demokratų partijos kandidatas rimtai pakovojo dėl partijos nominacijos, tačiau patirties stoka ir ribotas informacinių technologijų prieinamumas plačiajai publikai nepasitvirtino kaip rimta smogiamoji jėga politikoje. Šių metų lenktynėse Obama įkūnijo IT revoluciją. Blue State Digital sukurtos BarackObama.com infrastruktūros dėka, kandidatas į Prezidento postą daugiau nei 60% finansinės paramos surinko Internetu, iš milijonų smulkių ($200 ir mažiau paaukojusių) donorų. Net 2.5 milijono žmonių savo paramą išreiškė facebook.com sukurtame “fanų“ puslapyje, beveik 900,000 – myspace.com, dar daugiau kitose 14 socialinės medijos platformose. Kiekvienas, vienaip ar kitaip prie kampanijos prisidėjęs žmogus buvo įtraukiamas į barackobama.com duomenų bazę, kurios pagalba buvo siunčiamas nuolatinis informacijos srautas apie kandidato dienotvarkę, naujas reklamas, kampanijos strategiją, paskatinimus balsuoti ir kitas svarbias detales. Be jokios abejonės, Obama Interneto fenomenas bus studijuojamas aukštosiose mokyklose, o sėkmingiausi strategijos aspektai – pritaikomi ateities rinkiminėse strategijose. Manau, kad ne už kalnų ir elektroninio balsavimo realybė JAV Prezidento rinkimuose.
Svarbu neužmiršti, kad vos prieš keturis metus Barack Obama vardo nežinojo net daugelis Demokratų Parijos narių. Vos Harvardo Teisės Mokyklos paskolas išsimokėjęs, mažai žinomas Illinois valstijos senatorius išrėžė įkvėpiančią kalbą Demokratų Partijos Konvencijoje, nuo kurios ir prasidėjo Obama kelias į nacionalinį pripažinimą. Baltaodės motinos iš Kansas valstijos ir juodaodžio tėvo iš Kenijos sūnus kvietė Jungtines Valstijas užmiršti rasinius, religinius ir sekasualinės pakraipos skirtumus ir susivienyti, siekant visos šalies gerbūvio. Už poros metų, tos pačios kalbos motyvai – viltis (“hope“) ir kaita (“change“) – tapo pagrindiais jo kampanijos motyvais. Nepaisant Hillary Clinton (priminių rinkimų etape) ir John McCain atakų bei didžiulės politinės galios ir ilgamečių ryšių Vašingtono “mėsmalėje“, Obama liko ištikimas pasirinktiems motyvams ir asmenybės ramumo, profesoriškos retorikos bei nenugalimo optimizmo dėka susikūrė charizmatinės asmenybės įvaizdį. Ne kartą palygintas su John F. Kennedy ir, be jokios abejonės, Martin Luther King Jr., Obama iškilo kaip labiausiai įkvepiantis politikas ne tik JAV bet ir visame pasaulyje. The Economist žurnalo organizuotuose virtualiuose rinkimuose (modeliuotose pagal JAV rinkimų sistemą), kuriuose viso pasaulio šalys galėjo išreikšti savo nuomonę, Barack Obama iškovojo triškinančią pergalę, gavęs 9115 balsų, prieš McCain’o 203. Tik Irakas, Congo, Kuba ir Alžyras pareiškė paramą Respublikonų kandidatui. Nėra abejonių, kad Obama asmenybė taps pavyzdžiu daugeliui ateities politikų, o jo kampanijos strategija – sėkmės receptu būsimiems politiniams kandidatams.
Galiausiai, geležinė disciplina ir aiški vizija, įrodė, kad net ir mažai žinomas kandidatas, gali tapti pergalingu konkurentu politikos senbuviams. BusinessWeek žurnlas jau šį rytą pabrėžė, kad sėkminga Obama rinkiminė kampanija suteikia tris pamokas verslo pasauliui: aiški vizija, strategijos vykdymo pastovumas ir sumaniai išdėstyti bei išnaudoti sąjungininkai. Mažai kas paneigs, kad Obama kampanija – viena geriausių (jei ne pati geriausia) per visą JAV rinkimų istoriją. Jos pagrindiniai kūrėjai, David Plouffe ir David Axelrod, nė karto nenukrypo nuo pasirnktos temos, nesusvyravo, kuomet Hillary Clinton pinigų maišas ir 42-ojo JAV Preziento Bill Clinton’o pagalba atrodė nenugalima ir nepasidavė, kuomet John McCain primestos asociacijos su teroristu Bill Ayers, korumpuotu verslininku Tony Rezko bei buvusiu skandalingu pastoriumi Rev. Jeremiah Wright būtų pražudę ne vieną politikos naujoką.
Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad Obama, lyg išrinktasis mesijas, išgelbės pasaulį nuo ekonominės krizės, išnaikins terorizmą ir amžiams palaidos globalinio atšilimo grėsmę, bet net ir aršiausi ką tik išrinkto Prezidento kritikai sunkokai paneigtų, kad Barack Obama tapo atskaitos tašku politinių informacinių technologijų srityje, asmenybės kulto įtakos įkūnijimu bei nenuginčijamu strateginio vientisumo pavyzdžiu politikoje.
JAV Prezidento Rinkimai: Lenktynės Dėl Visuomenės Apklausų Rezultatų
Robert Orben kartą paklausė “Ar nesusidaro įspūdis, kad rinkimai yra skelbiami tam, kad patvirtintume arba paneigtume visuomenės apklausų rezultatus“. Iš tiesų, jau keli mėnesiai Jungtinėse Valstijose visuomenės apklausų agentūros kasdien pateikia naujus su Prezidento rinkimais susijusius apklausų duomenis. Kasdien vis kitokia tikimybė, kad Barack Obama, Hillary Clinton ar Rudolph Giuliani laimės tik metų pabaigoje vyksiančius rinkimus. CNN televizija bent pusdienį paskiria naujoms analizėms ir spekuliacijoms. Visuomenės apklausos, rodos, tapo patogiu, daug pastangų nereikalaujančiu ir, kas svarbiausia, neišsemiamu įrankiu naudojamu užimti nuobodžiaujančius televizijos gerbėjus. Juk neįmanoma atsispirti pagundai pasidomėti, ar šį ryta tavo garbinamam politikui pavyko bent keliais procentais priartėti prie taip nekenčiamo opozicijos lyderio. O ir galo tokioms lenktynėms nematyti. Juk pasibaigus prezidento rinkimams, prasidės kongreso, senato ar vietinės savivaldybės rinkiminės kampanijos, o kartu ir jas lydinčios apklausos.
Šiandien Iowa valstijoje prasideda pirmasis JAV rinkimų etapas, kuriame žmonės turės realią galimybę pareikšti savo nuomonę. Nors ir sureikšminti, būsimi balsavimo rezultatai tebus tik dar vienos visuomenės apklausos duomenys, paveiksiantys naujos, rytojaus visuomenės apklausos rezultatus.
Karolis BALČIŪNAS 